¹ Po penkių dienų atvyko vyriausiasis kunigas Ananijas su keliais seniūnais ir advokatu Tertulu. Jie pateikė valdytojui kaltinimus prieš Paulių. ² Kai pastarasis buvo iškviestas, Tertulas pradėjo savo kaltinamąją kalbą:

„Tavo dėka mes turime tikrą taiką ir daug pagerinimų tautai, įvestų tavo rūpesčiu. ³ Mes, prakilnusis Feliksai, visuomet ir visur tai pripažįstame su didžiu dėkingumu. ⁴ Nenorėdamas tavęs ilgiau gaišinti, prašau tave trumpai mūsų paklausyti su savo įprastu maloningumu. ⁵ Mes nustatėme, kad šis žmogus tarsi maras kursto sumišimą viso pasaulio žydijoje ir yra nazariečių atskalos vadovas. ⁶ Jis net mėgino išniekinti šventyklą. Štai kodėl mes jį suėmėme.^{[i1] 8} Iš jo galėsi pats išsiteirauti ir viską sužinoti apie mūsų kaltinimus.“ ⁹ Tiems žodžiams pritarė žydai, tvirtindami, jog taip esą iš tikrųjų. ¹⁰ Valdytojui davus ženklą, Paulius atsakė:

¹¹ Tau nesunku nustatyti jog prabėgo ne daugiau kaip dvylika dienų, kai aš atvykau į Jeruzalę kaip maldininkas.

Pauliaus atsakymas kaltintojams

„Žinodamas tave jau daug metų esant šios tautos teisėju su pasitikėjimu mėginsiu ginti savo bylą.¹² Nei šventykloje, nei sinagogose, nei mieste niekas manęs nematė su kuo nors besiginčijant ar telkiant minią. ¹³ Jie negali įrodyti to, kuo dabar mane kaltina.

¹⁴ Vis dėlto aš tau išpažįstu, jog tarnauju savo protėvių Dievui pagal Kelią, jų vadinamą atskala. Aš tikiu visa, kas parašyta Įstatyme ir Pranašuose. ¹⁵ Kartu su jais turiu Dieve viltį, jog bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių. ¹⁶ Todėl aš stengiuosi visuomet turėti gryną sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones. ¹⁷ Aš po daugelio metų atkeliavau savo tautai atiduoti pašalpų ir paaukoti atnašų. ¹⁸ Ta proga rado mane šventykloje apsivaliusį, be jokios minios ir be jokio triukšmo, ¹⁹ kai kurie Azijos žydai. Tai jiems reikėjo čia būti ir, jei ką turi prieš mane, kaltinti tavo akyse. ²⁰ Pagaliau tegul ir šitie pasako, kokį nusikaltimą jie man įrodė teismo taryboje! ²¹ Nebent tik žodžius, kuriuos šaukiau, stovėdamas tarp jų: ‘Šiandien jūs mane teisiate už mirusiųjų prisikėlimą!’“

Pauliaus kalinimas Cezarėjoje

²² Feliksas, gerai nusimanydamas apie tą Kelią, atidėjo skundo svarstymą, sakydamas: „Kai atvyks tribūnas Lisijas, tuomet ir išsiaiškinsiu jūsų klausimą.“ ²³ Jis davė nurodymą šimtininkui sergėti Paulių, tačiau daryti lengvatų ir netrukdyti jo žmonėms teikti jam paslaugų.

²⁴ Po kelių dienų Feliksas atėjo su savo žmona Druzila, kuri buvo žydė. Jis liepė pakviesti Paulių ir išklausė jo pasakojimo apie Kristaus Jėzaus tikėjimą. ²⁵ Pauliui dėstant apie teisumą, susilaikymą ir būsimąjį teismą, Feliksas išsigando ir tarė: „Šiam kartui užtenka. Gali eiti. Kai bus metas, aš tave pasišauksiu.“ ²⁶ Be to, jis tikėjosi gauti iš Pauliaus pinigų. Todėl dažnokai jį kviesdavosi ir su juo kalbėdavosi.

²⁷ Prabėgus dvejiems metams, Feliksą pakeitė įpėdinis Porcijus Festas. Norėdamas įsiteikti žydams, Feliksas paliko Paulių kalėjime.