BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 07 01 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Skaičių knygaSkyrius: 22

 Skaičių knyga
  
Sk 22

21 Ryto metą Bileamas atsikėlė ir, pasibalnojęs savo asilą, iškeliavo su Moabo didžiūnais.

Kalbanti asilė

22 Bet jo kelionė sukėlė Dievo pyktį, ir VIEŠPATIES angelas atsistojo ant kelio jam sutrukdyti. O jis, dviejų tarnų lydimas, jojo ant asilės. 23 Pamačiusi ant kelio stovintį angelą su ištrauktu iš makšties kalaviju rankoje, asilė pasuko iš kelio ir nuėjo į laukus. Bileamas turėjo ją mušti, kad ji grįžtų į kelią. 24 Tada VIEŠPATIES angelas atsistojo skersai siauro tako tarp vynuogynų su sienomis iš abiejų pusių. 25 Pamačiusi VIEŠPATIES angelą, asilė šliejosi prie sienos ir nudrėskė į sieną Bileamui koją. O šis vėl ją mušė. 26 Tada VIEŠPATIES angelas paėjėjo pirmyn ir atsistojo tokioje siauroje vietoje, kur nebebuvo įmanoma pasukti nei į dešinę, nei į kairę. 27 Pamačiusi VIEŠPATIES angelą, asilė susmuko po Bileamu. Bileamas įniršo ir mušė asilę lazda. 28 Tada VIEŠPATS atvėrė asilės burną, ir ji tarė Bileamui: „Ką tau padariau, kad mane mušei tuos tris kartus?“ 29 Bileamas atsakė asilei: „Kad tu mane pajuokei! O kad turėčiau rankoje kalaviją! Tuojau pat tave užmuščiau!“ 30 Tačiau asilė tarė Bileamui: „Bet ar aš nesu tavo asilė, ant kurios jodinėjai visą savo gyvenimą ligi šios dienos? Argi esu taip pasielgusi su tavimi kada nors anksčiau?“­ „Ne“, ­ atsakė jis.

31 Tada VIEŠPATS atvėrė Bileamui akis. Ir jis pamatė VIEŠPATIES angelą, stovintį ant kelio su ištrauktu iš makšties kalaviju rankoje. Jis nusilenkė ir parpuolė kniūbsčias. 32 VIEŠPATIES angelas tarė jam: „Kodėl mušei savo asilę tuos tris kartus? Štai aš atėjau sutrukdyti, nes tavo kelionė man nepatinka. 33 Asilė, mane matydama, metėsi į šalį nuo manęs tuos tris kartus. Jei ji nebūtų metusis į šalį, tave būčiau užmušęs, o ją gyvą palikęs.“ 34 Tada Bileamas tarė VIEŠPATIES angelui: „Nusidėjau, nes nežinojau, kad stovėjai ant kelio man pasipriešinti. Todėl dabar, jei tau tai nepatinka, grįšiu namo.“ 35 VIEŠPATIES angelas tarė Bileamui: „Eik su tais vyrais. Bet kalbėk tik tai, ką sakysiu kalbėti.“ Bileamas tada keliavo toliau su Balako didžiūnais.

36 Išgirdęs, kad atvyko Bileamas, Balakas išėjo jo pasitikti prie Ir Moabo, esančio prie Arnono ribos, pačiame šalies pakraštyje. 37 Balakas tarė Bileamui: „Argi nesiunčiau pasiuntinių tavęs pakviesti? Kodėl tada neatėjai pas mane? Argi iš tikrųjų nepajėgsiu tavęs pagerbti?“ 38 Bileamas atsakė Balakui: „Štai atėjau pas tave, bet ar tikrai turiu galios ką nors kalbėti? Aš galiu tarti tik žodį, kurį Dievas įdeda man į lūpas“.

39 Tada Bileamas keliavo drauge su Balaku ir atvyko į Kirjat Hucotus. 40 Čia Balakas, paaukojęs jaučių ir avių, patiekė jų Bileamui ir su juo buvusiems didžiūnams.

Pirmas pranašavimas

41 Kitą dieną Balakas paėmė Bileamą ir užvedė jį ant Bamot Baalo. Iš ten jis galėjo matyti dalį tautos.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 22

Skaičių knygaSkyrius: 23

 Skaičių knyga
  
Sk 23

1 Bileamas tarė Balakui: „Pastatyk man čia septynis aukurus ir parūpink septynis jaučius bei septynis avinus.“ 2 Balakas padarė, kaip Bileamas buvo paliepęs. Balakas ir Bileamas paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną. 3 Tada Bileamas tarė Balakui: „Stovėk čia, prie savo deginamosios aukos, kol aš grįšiu. Gal ateis VIEŠPATS manęs pasitikti. Ką jis man apreikš, tau pasakysiu.“ Ir jis palypėjo ant plikos kalvos.

4 Dievas pasitiko Bileamą. „Parengiau anuos septynis aukurus ir paaukojau ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną“, ­ pasakė jam Bileamas. 5 VIEŠPATS, įdėjęs žodį Bileamui į lūpas, tarė: „Grįžk pas Balaką ir taip jam kalbėk.“ 6 Jis sugrįžo pas Balaką ir žiūri: tas tebestovi prie savo deginamosios aukos drauge su visais Moabo didžiūnais. 7 Tada Bileamas ėmė pranašauti, sakydamas:

„Balakas atvedė mane iš Aramo,

Moabo karalius iš Rytų kalnų:

‘Ateik, prakeik man Jokūbą;

ateik, pasmerk Izraelį!’

8 Kaip aš galiu prakeikti,

ko Dievas neprakeikė?

Kaip aš galiu pasmerkti tuos,

kurių VIEŠPATS nepasmerkė?

9 Net nuo uolų viršūnės aš juos matau,

nuo kalvų juos stebiu.

Štai tauta, atskirai gyvenanti,

ji atokiai laikosi nuo kitų tautų!

10 Kas gali suskaityti Jokūbo dulkes

ir žinoti vėjo nešamų Izraelio dulkelių skaičių?

Tebūna man leista mirti teisiųjų mirtimi,

tebūna, kad mano galas būtų panašus į jo!“

11 Tada Balakas tarė Bileamui: „Ką tu padarei? Aš atvedžiau tave prakeikti mano priešus, o tu juos laiminte palaiminai!“ ­ 12 „Argi ne tai, ką VIEŠPATS deda man į burną, aš turiu ištikimai pakartoti?“

Antras pranašavimas

13 Balakas tarė: „Prašyčiau eiti su manimi į kitą vietą, iš kur galėsi juos matyti. Matysi tik dalį, visų jų nematysi. Tada iš ten juos prakeik.“ 14 Tada užvedė jį į Cofimo lauką ant Pisgos viršūnės ir, pastatęs septynis aukurus, paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną. 15 Bileamas tarė Balakui: „Stovėk čia prie savo deginamosios aukos, kol aš ten sutiksiu VIEŠPATĮ.“ 16 VIEŠPATS sutiko Bileamą ir, įdėjęs žodį jam į lūpas, tarė: „Grįžk pas Balaką ir taip jam kalbėk.“ 17 Bileamas sugrįžo pas jį ir žiūri: jis tebestovi prie savo deginamosios aukos drauge su Moabo didžiūnais. „Ką pasakė VIEŠPATS?“ ­ paklausė Balakas. 18 Tada Bileamas ėmė pranašauti, sakydamas: „Atsistok, Balakai, ir klausykis;

palenk ausį mano liudijimui, Ciporo sūnau.

19 Dievas nėra žmogus, kad meluotų,

ar mirtingasis, kad keistų savo mintį.

Tai argi jis neįvykdys,

ką pažadėjo?

Argi jis nepadarys,

ką pasakė?

20 Žiūrėk, aš gavau įsakymą palaiminti:

kai jis palaimina,

aš negaliu to pakeisti.

21 Negresia pavojus Jokūbui,

nematyti nelaimės Izraelyje.

VIEŠPATS, jų Dievas, yra su jais;

su jais jų Karaliaus pergalė.

22 Dievas, vedantis juos iš Egipto,

jiems tarsi laukinio jaučio ragų galia.

23 Žiūrėk! Tikrai nėra kerų prieš Jokūbą,

nėra burtų prieš Izraelį.

Nūnai bus sakoma apie Jokūbą ir Izraelį:

‘Žiūrėk, ką padarė Dievas!’

24 Tai tauta, besikelianti tarsi liūtė,

pašokanti tarsi liūtas!

Ji negula, kol nesuėda grobio

ir neišgeria užmuštųjų kraujo.“

25 „Jei negali jų prakeikti, ­ Balakas tarė Bileamui, ­ tai bent nelaimink!“ 26 Bet Bileamas atsakė Balakui: „Argi aš tau nesakiau: ‘Ką VIEŠPATS sako, tai aš turiu sakyti’?“

Trečias pranašavimas

27 Tada Balakas tarė Bileamui: „Prašom eiti, nuvesiu tave į kitą vietą. Galbūt Dievui patiks, kad prakeiktumei juos iš ten.“ 28 Balakas užvedė Bileamą ant Peoro viršūnės, žvelgiančios žemyn į Ješimoną. 29 Bileamas tarė Balakui: „Pastatyk čia septynis aukurus ir parūpink septynis jaučius ir septynis avinus.“ 30 Balakas padarė, kaip Bileamas buvo paliepęs, ir paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 23