¹ O Bileamas, matydamas, kad VIEŠPAČIUI malonu laiminti Izraelį, nebėjo kaip anksčiau ieškoti ženklų, bet atgręžė veidą dykumos link. ² Pakėlęs akis, Bileamas matė Izraelį, gyvenantį stovykloje giminė prie giminės. Tada, Dievo dvasios apimtas, ³ jis ėmė pranašauti, sakydamas:

„Beoro sūnaus Bileamo žodis,

žodis žmogaus, turinčio teisingą akį,^[i1]

⁴ žodis girdinčio Dievo žodžius,

matančio regėjimą iš Visagalio,

parpuolusio kniūbsčio, bet atmerktomis akimis.

⁵ Kokios puikios tavo palapinės, Jokūbai,

tavo buveinės, Izraeli!

⁶ Tarsi toli besitęsiantys palmių miškeliai,

tarsi sodai prie upės,

tarsi VIEŠPATIES pasodintas alavijas,

tarsi kedrai prie vandens!

⁷ Vanduo liesis iš jo kibirų,

sėklą jis sės drėgnuose laukuose;

jo karalius bus iškilesnis už Agagą,

bus išaukštinta jo karalystė.

⁸ Dievas, vedantis jį iš Egipto,

jam tarsi laukinio jaučio ragų galia.

Jis surys sau priešingas tautas,

sutrupindamas jų kaulus,

perverdamas juos savo strėlėmis.

⁹ Pritūpęs jis guli tarsi liūtas

ir liūtė.

Kas išdrįs jį prikelti?

Palaimintas, kas tave laimina,

prakeiktas, kas tave keikia.“

¹⁰ Tada Balakas, įniršęs ant Bileamo, suplojo delnais ir tarė Bileamui: „Aš pasišaukiau tave prakeikti mano priešų, o tu juos palaiminai jau tris kartus. ¹¹ Pradink iš čia! Eik namo! Sakiau gausiai tau atlyginsiąs, tačiau VIEŠPATS neleido tau jokio atlygio duoti.“ ¹² Bileamas atsakė Balakui: „Argi neįspėjau tavo pasiuntinių, siųstų pas mane: ¹³ ‘Nors Balakas man duotų ir namus, pilnus sidabro bei aukso, negalėčiau savo ruožtu, eidamas prieš VIEŠPATIES žodį, padaryti nei gero, nei blogo. Ką VIEŠPATS sako, tai turiu pakartoti’?“

Ketvirtas pranašavimas

¹⁴ „O dabar, kai aš grįžtu pas savo tautą, leisk man įspėti tave, ką ši tauta padarys tavo tautai ateinančiomis dienomis“. ¹⁵ Tada jis ėmė pranašauti, sakydamas:

„Žodis Beoro sūnaus Bileamo,

žodis žmogaus, turinčio teisingą akį,^[i2]

¹⁶ žodis, girdinčio Dievo žodžius,

gaunančio žinojimą iš Aukščiausiojo,

matančio regėjimą iš Visagalio,

parpuolusio kniūbsčio, bet atmerktomis akimis.

¹⁷ Matau jį, bet ne dabartyje,

stebiu, bet ne iš arti:

žvaigždė patekės iš Jokūbo,

skeptras pakils iš Izraelio,

kuris nualins Moabo pasienio sritis

ir visų Seto vaikų žemę.

¹⁸ Edomas taps pavaldus,

Seyras ­ jo priešų nuosavybė,

o Izraelis bus pergalingas.

¹⁹ Iš Jokūbo kils valdovas

ir sunaikins išlikusius Ire.“

²⁰ Išvydęs Amaleką, ėmė pranašauti, sakydamas:

„Amalekas ­ tautų pirmasis,

bet jo likimas ­ amžina pražūtis.“

²¹ Išvydęs kainitus, ėmė pranašauti, sakydamas: „Nors tavo buveinė ir saugi,

o tavo lizdas sukrautas uoloje,

²² Kainas bus sunaikintas,

kai Ašūras paims tave į nelaisvę.“

²³ Vėl jis ėmė pranašauti, sakydamas:

„Deja! Kas liks gyvas, kai šitai padarys Dievas?

²⁴ Atplauks laivai iš Kitimų

ir pavergs Ašūrą ir Eberą.

Jis irgi žus amžinai.“^[i3]

²⁵ Tada Bileamas pakilo ir sugrįžo į savo vietą. Ir Balakas nuėjo savo keliu.