Dievo valios slaptingumas

¹⁴ Ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisingai daro?! Nieku būdu! ¹⁵ Jis Mozei sako:

Aš pasigailėsiu to,

kurio norėsiu pasigailėti,

ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti.

¹⁶ Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo pasigailinčiojo Dievo. ¹⁷ Juk Raštas faraonui sako: Aš tam išaukštinau tave, kad per tave parodyčiau savo galybę ir kad mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje. ¹⁸ Vadinasi, ko jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.

¹⁹ Gal man prikiši: „O už ką tada jis mane bara? Kas gi galėtų atsispirti jo valiai?“ ²⁰ Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui?! Argi lipdinys klausia lipdytoją: „Kam mane tokį padarei?!“ ²¹ Ar puodžius neturi galios moliui, kad iš to paties minkalo pagamintų vieną indą puošnų, o kitą paprastą?! ²² Ir jeigu Dievas, norėdamas parodyti savo rūstybę ir padaryti žinomą savo galybę, didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus, ²³ kad parodytų ir savo šlovės lobius gailestingumo indams, kuriuos iš anksto paruošė garbei... ²⁴ Kaip tuos pastaruosius, taip ir mus jis pašaukė ne tik iš žydų, bet ir iš pagonių.

²⁵ Dievas kalba Ozėjo lūpomis:

Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta

ir nemylimą ­ mylima.

²⁶ Ir toje vietoje, kur jiems buvo sakyta:

„Jūs ne manoji tauta“,

ten jie bus vadinami „gyvojo Dievo vaikais“.