¹א O kokia vieniša dabar sostinė,

kurioje kadaise knibždėte knibždėjo žmonių!

Kadaise didinga tarp tautų,

dabar ji lyg našlė!

Kadaise šalių valdovė,

dabar ji tapo verge!

²ב Karčiai ji verkia nakčia,

ašaros vilgo jos skruostus.

Tarp visų jos meilužių nėra

kas ją paguostų.

Visi jos bičiuliai klastingai pasielgė su ja

ir tapo jos priešais.

³ג Judo tauta išėjo į tremtį

vargti ir sunkiai vergauti.

Gyvendama išblaškyta tautose,

ji poilsiui vietos neranda.

Visi jos persekiotojai ją nusivijo

kenčiančią.

⁴ Keliai į Sioną liūdi,

nes nėra kam eiti į šventes.

Visi jos vartai išgriauti,

jos kunigai dejuoja.

Visos jos mergaitės sielvartauja,

karti jos dalia.

⁵ Jos engėjai dabar šeimininkauja,

jos priešai puikiai gyvena,

nes VIEŠPATS užliejo ją skausmu

už jos nusikaltimų daugybę.

Jos mažutėliai išėjo į nelaisvę

engėjų varomi.

⁶ Išėjo iš Siono dukters

visa jos didybė.

Jos didžiūnai tarsi elniai,

nerandantys sau ganyklos,

vos galėjo paeiti

persekiotojų priekyje.

⁷ Jeruzalė atsimena visus brangumynus,

priklausiusius jai senovėje,

jos skausmo ir klajonių dienomis.

Kai jos žmonės pateko į engėjo rankas,

nesant nė vieno, kas jai pagelbėtų,

engėjai piktdžiūgavo, tyčiodamiesi iš jos kritimo.

⁸ Jeruzalė sunkiai nusidėjo,

todėl virto pajuoka.

Visi, kas ja gėrėjosi, ją niekina,

nes pamatė jos gėdą.

Net ji pati vaitoja,

negali į save pažiūrėti.

⁹ Jos nešvarumai lipo jai prie sijono,

apie savo ateitį ji nepagalvojo.

Jos kritimas buvo baisus,

ir nebuvo, kas ją paguostų.

„VIEŠPATIE, pažvelk į mano skausmą,

nes priešas puikuojasi!“

¹⁰ Engėjas ištiesė ranką į visa,

kas jai brangu.

Ji net matė į jos Šventyklą

įeinant pagonis,

kuriems tu uždraudei

įeiti į savo bendriją.

¹¹ Visi jos žmonės dejuoja,

ieškodami duonos.

Jie maino savo brangumynus į valgį

gyvybei palaikyti.

„Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pamatyk,

kaip aš suniekinta!