¹ „Tuo metu, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

aš būsiu visų Izraelio šeimų Dievas,

ir jos bus mano tauta.“

² Taip kalba VIEŠPATS: „Tauta, išlikusi nuo kalavijo,

rado malonę dykumoje.“

Kai Izraelis ieškojo ramybės,

³ iš tolo man pasirodė VIEŠPATS:

„Amžina meile aš pamilau tave,

todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.

⁴ Vėl tave atstatysiu;

mergele, Izraelio tauta, tu būsi atstatyta!

Vėl išsipuošusi, būgneliais nešina,

žengsi ir šoksi linksmuolių ratelyje.

⁵ Vėl veisi vynuogynus Samarijos kalnuose;

sodintojai gardžiuosis jų vaisiais.

⁶ Taip! Diena ateis,

kai sargai ant Efraimo aukštumų šauks:

‘Kelkitės! Eikime į Sioną,

pas VIEŠPATĮ, savo Dievą.’“

⁷ Taip kalba VIEŠPATS:

„Džiaugdamiesi giedokite Jokūbui,

valiuokite pirmajai tarp tautų!

Skelbkite, garbindami ir sakydami:

‘Savo tautą, Izraelio likutį,

išgelbėjo VIEŠPATS!’