1 Viešpaties pažadas tautai Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: 2 „Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Surašyk visa, ką tau kalbėjau, į knygą. 3 Štai ateina dienos, tai VIEŠPATIES žodis, kai aš sugrąžinsiu savo tautą Izraelį ir Judą, sako VIEŠPATS, sugrąžinsiu juos į kraštą, kurį daviau jų tėvams. Jie paveldės jį.“ 4 Štai žodžiai, kuriuos VIEŠPATS pasakė apie Izraelį ir Judą. 5 Taip kalba VIEŠPATS: „Siaubo šauksmą girdėjome, baimė viešpatauja, ramybės nėra. 6 Prašom klausytis ir pagalvoti: argi gali vyras gimdyti? Tad kodėl gi matau visus vyrus tarsi gimdyves su rankomis ant šlaunų? Kodėl jų visų veidai mirtinai išbalę? 7 Nelaimė! Toji diena tokia didinga, kad jokia kita jai neprilygs! Ji nelaimės metas Jokūbui, tačiau nuo jos bus jis išgelbėtas. 8 Tą dieną, tai Galybių VIEŠPATIES žodis, sulaužysiu jų kaklo jungą ir sutraukysiu jų pančius. Svetimieji daugiau jų nebepavergs. 9 O jie tarnaus VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ir savo karaliui Dovydui, kurį jiems išauginsiu. 10 Taigi, mano tarne Jokūbai, nebijok, tai VIEŠPATIES žodis, nenuogąstauk, Izraeli! Tik pasižiūrėk! Aš išgelbėsiu tave iš tolimosios vietos ir tavo palikuonis iš tremties krašto. Tada Jokūbas sugrįš ir ras ramybę, gyvens saugiai, ir nebus kam jo gąsdinti, 11 nes aš esu su tavimi ir tave apsaugosiu, tai VIEŠPATIES žodis. Padarysiu galą visoms tautoms, kuriose tave išblaškiau, bet tau galo nepadarysiu. Tačiau ir nebausto tavęs nepaliksiu, nuplaksiu tave pagal teisingą saiką.“ 12 Taip kalba VIEŠPATS: „Tavo sužalojimas mirtinas, tavo žaizda nebepagydoma! 13 Nėra kam tave gydyti, nėra vaisto tavo ligai, nėra tau išgijimo. 14 Tave užmiršo visi tavo meilužiai, neberūpi jiems, kaip tau sekasi. Taip, smogiau tau, kaip smogtų priešas, pamokiau nuožmia bausme, už tavo didelę kaltę ir nuodėmių gausybę. 15 Ko gi aimanuoji dėl savo sužalojimo, dėl savo nepagydomo skausmo? Dėl tavo didelės kaltės ir nuodėmių gausybės visa tai padariau. 16 Tačiau visi ryjantys tave bus suryti, o tavo priešai visi eis į tremtį. Visi niokojantys tave bus nuniokoti, o visus apgrobiančius tave atiduosiu grobimui. 17 Grąžinsiu tau sveikatą, tavo žaizdas užgydysiu, tai VIEŠPATIES žodis, nors jie ir vadino tave ‘Atmestąja’, ‘Sionu, kuris niekam nerūpi’.“ 18 Taip kalba VIEŠPATS: „Žiūrėk! Atstatysiu Jokūbo palapines, pasigailėsiu jo trobų. Miestas bus atstatytas ant savo kalvos, ir rūmai stovės ant savo pamatų. 19 Iš ten skambės padėkos giesmės ir džiaugsmo balsai. Padidinsiu jų skaičių, ir bus jų nemažai, padarysiu juos garbingus, ir nebebus jie menki. 20 Jo vaikai bus kaip buvę senovėje, o jo bendruomenė tvirtai gyvuos mano malone. Bausme lankysiu visus jų engėjus. 21 Jų vadas bus vienas iš jų pačių, jų valdovas kils iš jų tarpo. Jam leisiu artintis prie manęs laisvai, nes kas kitas būtų toks drąsus, kad išdrįstų artintis prie manęs? tai VIEŠPATIES žodis. 22 Taip jūs būsite mano tauta, o aš būsiu jūsų Dievas.“ 23 Žiūrėk! VIEŠPATIES audra! Jo įniršis veržiasi viesulu, šėlstančiu viršum nedorėlių galvos. 24 Deginąs VIEŠPATIES pyktis nesiliaus, kol neužbaigs ir neįvykdys jo širdies užmojų. Kai ateis dienų pabaiga, aiškiai suprasite. | 
