¹ Viešpaties pažadas tautai Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Surašyk visa, ką tau kalbėjau, į knygą. ³ Štai ateina dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai aš sugrąžinsiu savo tautą Izraelį ir Judą, ­ sako VIEŠPATS, ­ sugrąžinsiu juos į kraštą, kurį daviau jų tėvams. Jie paveldės jį.“

⁴ Štai žodžiai, kuriuos VIEŠPATS pasakė apie Izraelį ir Judą. ⁵ Taip kalba VIEŠPATS:

„Siaubo šauksmą girdėjome,

baimė viešpatauja, ramybės nėra.

⁶ Prašom klausytis ir pagalvoti:

argi gali vyras gimdyti?

Tad kodėl gi matau visus vyrus

tarsi gimdyves su rankomis ant šlaunų?

Kodėl jų visų veidai mirtinai išbalę?

⁷ Nelaimė! Toji diena tokia didinga,

kad jokia kita jai neprilygs!

Ji ­ nelaimės metas Jokūbui,

tačiau nuo jos bus jis išgelbėtas.

⁸ Tą dieną, ­ tai Galybių VIEŠPATIES žodis, ­ sulaužysiu jų kaklo jungą ir sutraukysiu jų pančius. Svetimieji daugiau jų nebepavergs. ⁹ O jie tarnaus VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ir savo karaliui Dovydui, kurį jiems išauginsiu.

¹⁰ Taigi, mano tarne Jokūbai, nebijok, ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­ nenuogąstauk, Izraeli!

Tik pasižiūrėk! Aš išgelbėsiu tave iš tolimosios vietos

ir tavo palikuonis iš tremties krašto.

Tada Jokūbas sugrįš ir ras ramybę,

gyvens saugiai, ir nebus kam jo gąsdinti,

¹¹ nes aš esu su tavimi ir tave apsaugosiu, ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

Padarysiu galą visoms tautoms,

kuriose tave išblaškiau,

bet tau galo nepadarysiu.

Tačiau ir nebausto tavęs nepaliksiu,

nuplaksiu tave pagal teisingą saiką.“

¹² Taip kalba VIEŠPATS:

„Tavo sužalojimas mirtinas,

tavo žaizda nebepagydoma!

¹³ Nėra kam tave gydyti,

nėra vaisto tavo ligai,

nėra tau išgijimo.

¹⁴ Tave užmiršo visi tavo meilužiai,

neberūpi jiems, kaip tau sekasi.

Taip, smogiau tau, kaip smogtų priešas,

pamokiau nuožmia bausme,

už tavo didelę kaltę ir nuodėmių gausybę.

¹⁵ Ko gi aimanuoji dėl savo sužalojimo,

dėl savo nepagydomo skausmo?

Dėl tavo didelės kaltės ir nuodėmių gausybės

visa tai padariau.

¹⁶ Tačiau visi ryjantys tave bus suryti,

o tavo priešai visi eis į tremtį.

Visi niokojantys tave bus nuniokoti,

o visus apgrobiančius tave atiduosiu grobimui.

¹⁷ Grąžinsiu tau sveikatą,

tavo žaizdas užgydysiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

nors jie ir vadino tave ‘Atmestąja’,

‘Sionu, kuris niekam nerūpi’.“

¹⁸ Taip kalba VIEŠPATS:

„Žiūrėk! Atstatysiu Jokūbo palapines,

pasigailėsiu jo trobų.

Miestas bus atstatytas ant savo kalvos,

ir rūmai stovės ant savo pamatų.

¹⁹ Iš ten skambės padėkos giesmės

ir džiaugsmo balsai.

Padidinsiu jų skaičių, ir bus jų nemažai,

padarysiu juos garbingus, ir nebebus jie menki.

²⁰ Jo vaikai bus kaip buvę senovėje,

o jo bendruomenė tvirtai gyvuos mano malone.

Bausme lankysiu visus jų engėjus.

²¹ Jų vadas bus vienas iš jų pačių,

jų valdovas kils iš jų tarpo.

Jam leisiu artintis prie manęs laisvai,

nes kas kitas būtų toks drąsus,

kad išdrįstų artintis prie manęs? ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­

²² Taip jūs būsite mano tauta,

o aš būsiu jūsų Dievas.“

²³ Žiūrėk! VIEŠPATIES audra!

Jo įniršis veržiasi viesulu,

šėlstančiu viršum nedorėlių galvos.

²⁴ Deginąs VIEŠPATIES pyktis nesiliaus,

kol neužbaigs ir neįvykdys jo širdies užmojų.

Kai ateis dienų pabaiga, aiškiai suprasite.

¹ „Tuo metu, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

aš būsiu visų Izraelio šeimų Dievas,

ir jos bus mano tauta.“

² Taip kalba VIEŠPATS: „Tauta, išlikusi nuo kalavijo,

rado malonę dykumoje.“

Kai Izraelis ieškojo ramybės,

³ iš tolo man pasirodė VIEŠPATS:

„Amžina meile aš pamilau tave,

todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.

⁴ Vėl tave atstatysiu;

mergele, Izraelio tauta, tu būsi atstatyta!

Vėl išsipuošusi, būgneliais nešina,

žengsi ir šoksi linksmuolių ratelyje.

⁵ Vėl veisi vynuogynus Samarijos kalnuose;

sodintojai gardžiuosis jų vaisiais.

⁶ Taip! Diena ateis,

kai sargai ant Efraimo aukštumų šauks:

‘Kelkitės! Eikime į Sioną,

pas VIEŠPATĮ, savo Dievą.’“

⁷ Taip kalba VIEŠPATS:

„Džiaugdamiesi giedokite Jokūbui,

valiuokite pirmajai tarp tautų!

Skelbkite, garbindami ir sakydami:

‘Savo tautą, Izraelio likutį,

išgelbėjo VIEŠPATS!’

⁸ Štai parvesiu juos iš šiaurės krašto,

surinksiu iš žemės pakraščių.

Tarp jų ­ akli ir raiši,

moterys su vaikais ir gimdyvės;

visi drauge sugrįš kaip didi bendrija!

⁹ Verkdami jie eis namo,

bet aš vesiu juos guosdamas.

Vesiu juos prie tekančių upokšnių

lygiu keliu, kad niekas neklupinėtų,

nes aš esu Izraelio tėvas,

o Efraimas ­ mano pirmagimis.

¹⁰ Klausykitės, tautos, VIEŠPATIES žodžio!

Skelbkite jį tolimuose pajūriuose!

Sakykite: ‘Tas, kuris išblaškė Izraelį,

surinks ir ganys jį kaip kerdžius savo kaimenę.

¹¹ Taip, nes VIEŠPATS išpirko Izraelį,

atpirko jį iš galingesnės už jį rankos.

¹² Jie ateis ir džiūgaus ant Siono aukštumų,

suplauks prie VIEŠPATIES dovanų:

grūdų, jauno vyno ir šviežio aliejaus,

avių ir jaučių prieauglio.

Patys jie bus kaip gerai laistomas sodas

ir turės visko, ko jiems reikia.

¹³ Merginos tuomet linksmai šoks

drauge su jaunais ir senais,

nes jų gedulą pakeisiu džiaugsmu,

guosiu juos ir džiuginsiu kenčiančius.

¹⁴ Kunigus valgydinsiu rinktine atnašų dalimi,

o mano tauta sotinsis mano dovanomis’“, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

¹⁵ Taip kalba VIEŠPATS:

„Pasigirdo aimanos šauksmas Ramoje,

raudojimas ir graudus verksmas!

Rachelė rauda savo vaikų;

ji nesileidžia paguodžiama,

nes jų nebėra.“

¹⁶ Taip kalba VIEŠPATS:

„Nustok aimanavusi,

nusišluostyk ašaras,

nes už tavo vargą bus atlyginta, ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­

jie sugrįš iš priešų krašto!

¹⁷ Viltinga tavo ateitis, ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­

tavo vaikai sugrįš į savo tėvynę!

¹⁸ Tikrai girdėjau Efraimą raudant:

‘Tu mane plakei, ir aš priėmiau plakimą.

Aš buvau kaip neprijaukintas veršis.

Sugrąžink mane, leisk man sugrįžti,

nes tu esi VIEŠPATS, mano Dievas.

¹⁹ Nors ir nutrūkau nuo saito, bet gailėjausi;

atėjęs į protą, sudaviau į šlaunį.

Esu sugėdintas ir raustu,

priekaištauju sau už savo jaunystės nuodėmes.’

²⁰ Argi Efraimas man vis dar brangus sūnus,

mano numylėtas vaikas?

Juk kada tik nuo jo nusigręžiu,

vis menu jį su ilgesiu.

Mano širdis dėl jo plaka,

aš tikrai jo pasigailėsiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

Kvietimas sugrįžti

²¹ Pasistatyk ant kelio rodykles,

nužymėk pati sau kelią ženklais,

įsidėmėk vieškelį ­ kelią,

kuriuo atėjai.

Sugrįžk, mergele, Izraelio tauta,

sugrįžk atgal į šiuos savo miestus.

²² Kiek ilgai dar svyruosi,

maištingoji dukterie?

Juk VIEŠPATS sukūrė naują dalyką žemėje:

moteris apkabins vyrą.“

²³ Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Kai sugrąžinsiu tremtinius, Judo krašte ir miestuose vėl bus kartojamas pasveikinimas: ‘Telaimina tave VIEŠPATS, teisumo buveine, šventasis kalne!’ ²⁴ Judo krašte ir miestuose drauge gyvens žemdirbiai ir klajokliai su kaimenėmis, ²⁵ nes aš atgaivinsiu pavargusius ir pasotinsiu bejėgius.“ ²⁶ Tada aš pabudau ir žvalgiausi, nes mano miegas buvo malonus.