BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 21 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Izaijo knygaSkyrius: 37

 Izaijo knyga
  
Iz 37

1 Tai išgirdęs, karalius Ezekijas persiplėšė drabužius, apsivilko ašutine ir nuėjo į VIEŠPATIES Namus. 2 O prievaizdą Eljakimą, karalystės raštininką Šebną ir kunigijos seniūnus, apsivilkusius ašutinėmis, pasiuntė pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų, 3 pasakyti: „Taip kalba Ezekijas: ‘Ši diena ­ nelaimės, bausmės ir gėdos diena. Kūdikiams atėjo metas gimti, bet nėra jėgų juos pagimdyti! 4 Teišgirsta VIEŠPATS, tavo Dievas, žodžius rab šakės, kurį atsiuntė jo valdovas, Asirijos karalius, kad įžeistų gyvąjį Dievą! Tenubaudžia jį VIEŠPATS, tavo Dievas, už žodžius, kuriuos girdėjo! Pasimelsk už likutį, kuris yra čia.’“

5 Karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją. 6 Izaijas jiems atsakė: „Savo valdovui pasakykite: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai tyčiojosi iš manęs. 7 Štai įkvėpsiu aš jam tokią dvasią, kad, išgirdęs žinią, jis grįš į savo kraštą. Ten aš padarysiu, kad jis žus nuo kalavijo.’“

8 Rab šakė sugrįžo ir rado Asirijos karalių kariaujantį prieš Libną. Jis sužinojo, kad karalius buvo palikęs Lachišą. 9 Tuo tarpu Asirijos karalius gavo žinią apie Etiopijos karalių Tirhaką: „Jis pakilo į karo žygį prieš tave!“ Išgirdęs apie tai, jis vėl siuntė pasiuntinius pas Ezekiją pasakyti: 10 „Taip sakysite Judo karaliui Ezekijui: ‘Nesiduok savo Dievo, kuriuo pasitiki, apgaunamas, esą Jeruzalė neatsidurs Asirijos karaliaus rankose. 11 Juk tu pats esi girdėjęs, kaip Asirijos karaliai pasielgė su kitais kraštais, juos visiškai sunaikindami! O tu būsi išgelbėtas? 12 Argi vadavo dievai tautas, kurias sunaikino mano protėviai: Gozaną, Haraną, Recefą ir edeniečius Telasare? 13 Kur dabar Hamato karalius, Arpado karalius, ar Sefarvaimų, Henos ir Ivos karalius?’“

14 Ezekijas paėmė iš pasiuntinių rankų laišką ir perskaitė. Tuomet palypėjo į VIEŠPATIES Namus ir, išskleidęs jį, 15 malda kreipėsi į VIEŠPATĮ: 16 „Galybių VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, virš kerubų soste sėdintis! Tu vienas esi Dievas virš visų žemės karalysčių. Tu sukūrei dangus ir žemę. 17 Palenk man savo ausį, VIEŠPATIE, ir išklausyk! Atverk savo akis, VIEŠPATIE, ir pamatyk! Išgirsk visus žodžius laiško, kurį atsiuntė Sanheribas, kad pasityčiotų iš gyvojo Dievo. 18 Iš tikrųjų, VIEŠPATIE, Asirijos karaliai nusiaubė visas tautas ir jų kraštus, 19 o jų dievus sumetė į ugnį; jie sunaikino juos, nes tai buvo ne dievai, o tik žmogaus rankų padarai, medis ir akmuo. 20 Dabar, VIEŠPATIE, mūsų Dieve, gelbėk mus iš jo rankų, kad visos karalystės žemėje žinotų, jog tu vienas, VIEŠPATIE, esi Dievas!“

Sanheribo nubaudimas

21 Tada Amoco sūnus Izaijas pasiuntė Ezekijui tokį žodį: „Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, atsakydamas į tavo maldą dėl pagalbos prieš Asirijos karalių Sanheribą. Štai žodis, kurį VIEŠPATS ištarė prieš jį:

22 „Niekina tave, tyčiojasi iš tavęs

mergelė, Siono duktė;

kraipo galvą už tavo nugaros

duktė Jeruzalė.

23 Ką tu įžeidei ir kam piktžodžiavai?

Prieš ką pakėlei savo balsą,

žvelgdamas įžūliomis akimis?

Prieš Izraelio Šventąjį!

24 Per savo tarnus tu įžeidei Viešpatį.

Sakei: „Su aibe savo vežimų

pasiekiau kalnų viršūnes,

pačias Libano kalnų atšlaites;

iškirtau aukštuosius jo kedrus

ir puošniuosius kiparisus;

pasiekiau aukščiausią viršūnę,

patį jos miško tankumyną.

25 Kasiau šulinius

ir gėriau vandenį svetimuose kraštuose;

savo kojų padais išdžiovinau visas Egipto upes.“

26 Argi tu negirdėjai,

kad tai esu patvarkęs nuo senų laikų?

Tai, ką esu nulėmęs nuo senų senovės,

dabar įvykdžiau!

Todėl tu galėjai sugriauti miestus tvirčiausius

ir juos paversti krūvomis griuvėsių.

27 Bejėgiai buvo jų gyventojai,

išgąsčio ir gėdos apimti,

kaip žolės laukuose,

kaip gležna žaluma,

kaip žolė ant stogų pučiant rytų vėjui.

28 Ar ilsiesi tu,

ar ateini, ar išeini,

ar esi įniršęs ant manęs ­

viską aš žinau!

29 Dėl to, kad niršai ant manęs

ir tavo įtūžimas pasiekė mano ausis,

įversiu savo kablį tau į šnerves,

pažabosiu savo žąslais tavo nasrus.

Tuo pačiu keliu, kuriuo čia atėjai,

atgal tave parvarysiu.

30 Štai bus tau ženklas.

Šiais metais valgysi, ką duos atolas,

kitais ­ kas užaugs nesėta,

o trečiais vėl sėsite ir pjausite,

veisite vynuogynus ir gardžiuositės jų vaisiais!

31 Judo namų likučiai vėl suleis žemėn šaknis,

vėl neš vaisius aukštai šakose.

32 Iš Jeruzalės sklis likutis,

nuo Siono kalno ­ išlikusieji.

Galybių VIEŠPATIES uolumas tai padarys!“

33 Todėl apie Asirijos karalių VIEŠPATS sako: „Jis neįsiverš į šį miestą, nė vienos strėlės į jį nepaleis, nei dengdamasis skydu jo nepuls, nei apgulos pylimo aplink jį nesupils. 34 Keliu, kuriuo atėjo, išsinešdins, neįsiveržęs į šį miestą. Tai VIEŠPATIES žodis! 35 Aš apginsiu jį dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo.“

36 VIEŠPATIES angelas atėjo į asirų stovyklą ir užmušė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Išaušus rytui, visur gulėjo lavonai. 37 Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir grįžo į Ninevę. 38 Vieną dieną, jam meldžiantis savo dievo Nisrocho šventykloje, jį nužudė kalaviju du jo sūnūs ­ Adramelechas ir Sareceras. Abu pabėgo į Ararato kraštą. Vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Asarhadonas.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 37

Izaijo knygaSkyrius: 38

 Izaijo knyga
  
 Ezekijo liga ir išgijimas
  
Iz 38

1 Tomis dienomis Ezekijas sunkiai susirgo ir buvo prie pat mirties. Pranašas Izaijas, Amoco sūnus, atėjo pas jį ir tarė: „Šitaip kalba VIEŠPATS. ‘Sutvarkyk savo reikalus, nes tuojau mirsi, nebeišgysi.’“ 2 Ezekijas nusigręžė veidu į sieną ir meldėsi VIEŠPAČIUI:

3 „Atmink, meldžiu, VIEŠPATIE, kaip ištikimai ir nuoširdžiai elgiausi tavo akivaizdoje, darydamas, kas tau patinka!“ Ir ėmė Ezekijas graudžiai verkti.

4 Tada Izaijas išgirdo VIEŠPATIES žodį: 5 „Eik pas Ezekiją ir pasakyk: ‘Taip kalba VIEŠPATS, tavo tėvo Dovydo Dievas. Girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Išgydysiu tave; po trejeto dienų tu jau pajėgsi nueiti į VIEŠPATIES Šventyklą. Penkiolika metų pridėsiu prie tavo dienų! 6 Be to, tave ir šį miestą išgelbėsiu nuo Asirijos karaliaus. Aš būsiu skydas šiam miestui!

7 Ženklas iš VIEŠPATIES, kad VIEŠPATS padarys, ką pažadėjo, bus toks. 8 Žiūrėk! Šešėliui, jau nusileidusiam dešimčia pakopų ant laiptų į Ahazo prieangį, leisiu vėl grįžti dešimčia pakopų.’“ Ir saulė grįžo dešimčia pakopų, kuriomis buvo nusileidusi.

9 Giesmė, kurią Judo karalius Ezekijas sudėjo, pasveikęs iš ligos:

10 Aš pagalvojau:

„patį savo dienų vidurdienį turiu iškeliauti!

Šeolo vartai atims man likusius metus.“

11 Aš tariau:

„Niekada daugiau nebematysiu VIEŠPATIES gyvųjų šalyje,

niekada daugiau nebežvelgsiu į jokį žemėje

gyvenantį žmogų.“

12 Mano pastogė lyg palapinė piemenų nugriauta

ir numesta šalin nuo manęs.

Mano gyvenimą tu baigei austi kaip audėjas,

nukirpai mane it paskutinį siūlą nuo šeivos.

Dieną ir naktį tu vedi mane į pabaigą.

13 Ligi aušros aš šaukiuosi pagalbos.

Tarsi liūtas jis triuškina visus mano kaulus.

Dieną ir naktį tu vedi mane į pabaigą.

14 Čirškiu tarsi parskridusi kregždė, dejuoju tarsi balandis.

Nuvargsta man akys, žvelgdamos aukštyn į dangų:

aš skurdžius, Viešpatie! Užstok mane!

15 Ką galiu jam sakyti? Jis man kalbėjo!

Jis pats tai padarė!

Eisiu pirmyn žingsniukais per visus savo metus,

nors mano siela ir pilna kartėlio.

16 Kuriuos Viešpats globoja, tie gyvuoja;

tau [priklauso] mano gyvenimo dvasia.

Tu man davei sveikatą ir gyvybę,

17 todėl mano kartėlis pavirto ramybe.

Tu apsaugojai mane nuo mirties bedugnės

ir visas mano nuodėmes nusviedei sau už nugaros.

18 Juk Šeole niekas tau nedėkoja,

nė mirtis tavęs nešlovina;

kas eina į giliąją duobę, tas nebesitiki tavo gerumo.

19 Gyvasis, tiktai gyvasis tau dėkoja,

kaip šiandien darau aš.

Apie tavo ištikimybę tėvai pasakos vaikams.

20 VIEŠPAČIUI patiko mus išgelbėti!

Giedosime ir kankliuosime mes VIEŠPATIES Namuose

visas savo gyvenimo dienas.

21 Kai Izaijas pasakė: „Tegu jie nuneša figų košės, tepatepa ja išbėrimą, ir jis pagis“, 22 Ezekijas paklausė: „O koks bus ženklas, kad aš vėl pakilsiu į VIEŠPATIES Namus?“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 38