Palaiminimai

¹ Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. ² Atvėręs lūpas jis mokė:

³ „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė.

⁴ Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.

⁵ Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.

⁶ Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo:

jie bus pasotinti.

⁷ Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.

⁸ Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.

⁹ Palaiminti taikdariai:

jie bus vadinami Dievo vaikais.

¹⁰ Palaiminti persekiojami dėl teisumo:

jų yra dangaus karalystė.

¹¹ Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. ¹² Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>