| Apd 2 | Pirmosios Sekminės 1 Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. 2 Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. 3 Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. 4 Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti. 5 Jeruzalėje gyveno žydų ir pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi. 6 Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. 7 Lyg nesavi ir nustėrę jie klausinėjo: „Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? 8 Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo krašto kalba?! 9 Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, 10 Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, 11 žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai, – mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis“. 12 Visi be galo stebėjosi ir nieko nesuprasdami klausinėjo: „Ką tai reiškia?“ 13 O kiti šaipėsi: „Jie prisigėrę jauno vyno“. |
