I

¹ Ateikite, džiaugsmingai giedokime VIEŠPAČIUI,

šaukime iš džiaugsmo mūsų išganymo Uolai!

² Eikime į jo Artumą su padėka,

iš džiaugsmo traukime šlovės giesmes!

³ Juk VIEŠPATS yra didis Dievas,

galingas Karalius, kuris valdo visus dievus.

⁴ Jo rankoje visos žemės gelmės;

ir kalnų viršūnės jam priklauso.

⁵ Jo yra jūra, – jis ją padarė, –

ir sausuma, – ją sukūrė jo rankos.

II

⁶ Ateikime, pagarbinkime ir pulkime kniūbsčia,

klaupkimės prieš VIEŠPATĮ, mūsų Kūrėją!

⁷ Juk jis yra mūsų Dievas,

o mes esame tauta, kurią jis gano,

kaimenė, kurią jis veda.

III

O, kad šiandien išgirstumėte, ką jis sako!

⁸ „Nebūkite kietaširdžiai, kaip prie Meribos,

kaip Masos dieną dykumoje,

⁹ ten jūsų protėviai gundė mane, –

jie mane bandė, nors buvo matę mano darbus.

¹⁰ Per keturias dešimtis metų

kokti man buvo toji karta.

Tariau: 'Jie yra žmonės, kurių širdis klysta,

jie negerbia mano kelių'.

¹¹ Užtat įniršęs prisiekiau:

'Į mano poilsio kraštą jie neįeis'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>