Hanos giesmė

¹ Hana meldėsi, tardama:

„Mano širdis džiūgauja VIEŠPATYJE,

mano jėga yra mano Dievo išaukštinta.

Mano burna juokiasi iš priešų;

džiaugiuosi savo pergale.

⁴ Galiūnų lankai yra sulaužomi,

o silpnieji juosiasi jėga.

⁵ Kadaise buvę sotūs turi tarnauti už duoną,

o alkanieji daugiau nebealksta.

Bevaisė pagimdė septynis,

o daugelio vaikų motina yra vieniša.

⁶ VIEŠPATS dalija mirtį ir duoda gyvastį;

nuveda į Šeolą ir prikelia.

⁷ VIEŠPATS suvargina ir praturtina;

jis nužemina, jis ir išaukština.

⁸ Jis ištraukia vargšą iš dulkių,

pakelia skurdžių iš šiukšlyno,

pasodina jį su didžiūnais,

suteikia jam garbingą paveldo sostą.

Nes VIEŠPAČIUI priklauso žemės stulpai,

ant jų jis padėjo pasaulį.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>