¹ Choro vadovui. Dovydo psalmė.

² Kiek ilgai, VIEŠPATIE?

Nejau amžinai mane užmirši?

Kiek ilgai slėpsi savo veidą nuo manęs?

³ Kiek ilgai turėsiu pakelti skausmus,

dieną iš dienos širdgėlą širdyje?

Kiek ilgai mano priešas virš manęs viešpataus?

⁴ Pažvelk į mane ir išklausyk, VIEŠPATIE, mano Dieve!

Duok šviesos mano akims,

kad mirties miegu neužmigčiau!

⁵ Neleisk mano priešui didžiuotis: „Aš nugalėjau jį!“

Neleisk mano engėjams džiūgauti, kai suklumpu!

⁶ Aš pasitikiu tavo ištikimu gerumu,

mano širdis džiūgaus, nes tu mane išgelbėsi.

Giedosiu VIEŠPAČIUI: „Jis buvo man geras!“

¹ Choro vadovui. Dovydo. Kvailys sau sako širdyje: „Dievo nėra!“

Tokie sugedę, jie daro šlykščius darbus;

nėra nė vieno, kuris darytų gera.

² VIEŠPATS žvelgia žemyn iš dangaus į žmoniją,

norėdamas pamatyti, ar yra kas protingas

ir ieškantis Dievo.

³ Visi nuklydę, visi panašiai sugedę;

nėra nė vieno, kuris darytų gera,

nė vienui vieno.

⁴ „Argi jie nežino, visi tie nedorėliai?

Jie ryja mano tautą,

ji ­ jų ryjama duona ­

ir VIEŠPATIES niekada nesišaukia.“

⁵ Ten, kur nereikėtų bijoti,

jie drebės iš baimės,

nes VIEŠPATS yra su teisiąja karta.

⁶ Jūs norite sužlugdyti vargšo viltis,

bet jo užuovėja yra VIEŠPATS.

⁷ O, kad ateitų iš Siono išganymas Izraeliui!

Kai VIEŠPATS parves į namus savo tautą,

Jokūbas džiūgaus, Izraelis bus laimingas.