¹ Turėdami visa tai prieš akis, mes sudarome tvirtą sutartį raštu. Šiame antspauduotame rašte įrašyti vardai mūsų didžiūnų, levitų ir kunigų.

² Antspauduotame rašte įrašyti: Hachalijos sūnus valdytojas Nehemijas ir Zedekija; ³ Seraja, Azarija, Jeremija, ⁴ Pašhūras, Amarija, Malkija, ⁵ Hatušas, Šebanija, Maluchas, ⁶ Harimas, Meremotas, Abdija, ⁷ Danielius, Ginetonas, Baruchas, ⁸ Mešulamas, Abija, Mjaminas, ⁹ Maazija, Bilgajas, Šemaja; tai kunigai;

¹⁰ levitai: Azanijos sūnus Jozuė, iš Henadado sūnų ­ Binujas ir Kadmielis ¹¹ bei jų giminaičiai: Šebanija, Hodija, Kelita, Pelaja, Hananas, ¹² Michėjas, Rehobas, Hašabija, ¹³ Zakūras, Šerebija, Šebanija, ¹⁴ Hodija, Banis, Beninuvas;

¹⁵ žmonių vadai: Parošas, Pahat Moabas, Elamas, Zatuvas, Banis, ¹⁶ Būnis, Azgadas, Bebajas, ¹⁷ Adonija, Bigvajas, Adinas, ¹⁸ Ateras, Ezekijas, Azūras, ¹⁹ Hodija, Hašumas, Becajas, ²⁰ Harifas, Anatotas, Nebajas, ²¹ Magpiašas, Mešulamas, Hezyras, ²² Mešezabelis, Cadokas, Jadūva, ²³ Pelatija, Hananas, Anaja, ²⁴ Ozėjas, Hananija, Hašubas, ²⁵ Ha Lohešas, Pilha, Šobekas, ²⁶ Rehumas, Hašabna, Maasėja, ²⁷ Ahija, Hananas, Ananas, ²⁸ Maluchas, Harimas, Baana.

²⁹ O kiti žmonės ­ kunigai, levitai vartininkai, giesmininkai, Šventyklos tarnai ir visi, kurie yra atsiskyrę nuo šalies tautų, kad laikytųsi Dievo Įstatymo, drauge su savo žmonomis, sūnumis, dukterimis, su visais, kurie žino ir supranta ­ ³⁰ vienijasi su savo garbingais giminėmis iškilminga priesaika, norėdami sekti Dievo Įstatymu, duotu per Dievo tarną Mozę, ištikimai laikydamiesi ir vykdydami visus VIEŠPATIES, mūsų VIEŠPATIES, įsakymus, įsakus ir įstatus.

³¹ Sutarta, kad mes neduosime savo dukterų vesti šalies tautoms, nei imsime jų dukterų savo sūnums. ³² Kai šalies tautos atneš prekių ar kokių nors grūdų parduoti šabo dieną, per šabą ar bet kokią kitą šventą dieną, mes jų nepirksime. Septintaisiais metais atsisakysime žemės derliaus ir visų neapmokėtų skolų.

³³ Be to, įsipareigojame kasmet duoti trečdalį šekelio mūsų Dievo Namų tarnybai ­ ³⁴ padėtinės duonos eilėms, nuolatinei javų atnašai, nuolatinei deginamajai aukai, šabų, jaunačių, iškilmių atnašoms, pašventintų dovanų atnašoms bei atnašoms už nuodėmę permaldavimui už Izraelį ir visiems darbams mūsų Dievo Namuose. ³⁵ Taip pat mes metėme burtus tarp kunigų, levitų ir žmonių dėl malkų atnašos mūsų Dievo Namams. Kiltys privalo jas atnešti kasmet nustatytu laiku, kad būtų kuro VIEŠPATIES, mūsų Dievo, aukurui, kaip parašyta Įstatyme. ³⁶ Be to, įsipareigojame kasmet atgabenti į VIEŠPATIES Namus mūsų laukų ir visų sodų pirmienų. ³⁷ Taip pat mūsų sūnų ir mūsų gyvulių pirmagimius, kaip įsakyta Įstatyme, mūsų kaimenių ir bandų pirmagimius atgabenti į mūsų Dievo Namus kunigams, tarnaujantiems mūsų Dievo Namuose. ³⁸ Taip pat mes atnešime į mūsų Dievo Namų sandėlius pirmąją tešlos dalį ­ pirmienas mūsų grūdų dovanų, visų medžių vaisių, vyno ir aliejaus kunigams ir mūsų laukų dešimtines levitams. Jie, levitai, surinks dešimtinę visuose mūsų miestuose, kurie pavaldūs mūsų tarnybai. ³⁹ Kunigas, Aarono palikuonis, bus su levitais, jiems renkant dešimtinę; levitai atneš dešimtinę nuo savo dešimtinių į mūsų Dievo Namų iždo sandėlius. ⁴⁰ Izraelitai ir levitai javų, vyno ir aliejaus dovanas turi sunešti į sandėlius. Ten yra šventovės reikmenys, ten yra kunigai, einantys tarnybą, vartininkai ir giesmininkai.

Mes nepaliksime daugiau Dievo Namų.“

¹ Tautos didžiūnai įsikūrė Jeruzalėje. Kiti žmonės metė burtus, kad vienas iš dešimties atsikeltų gyventi į Jeruzalę ­ šventąjį miestą, o devyni dešimtadaliai pasiliktų kituose miestuose. ² Žmonės gyrė visus vyrus, kurie savanoriškai ryžosi gyventi Jeruzalėje.

³ Štai srities didžiūnai, kurie gyveno Jeruzalėje. Judo miestuose gyveno paprasti izraelitai, kunigai, levitai, Šventyklos tarnai ir Saliamono vergų palikuonys, kiekvienas savo nuosavybėje, kurią turėjo mieste. ⁴ Jeruzalėje gyveno ir Judo žmonių, ir Benjamino žmonių.

Iš Judo žmonių: Mahalalelio sūnaus Šefatijos sūnaus Amarijo sūnaus Zacharijos sūnaus Uzijos sūnus Ataja iš Pereco palikuonių ⁵ ir Zacharijo sūnaus Jehojaribo sūnaus Adajos sūnaus Hazajos sūnaus Kol Hozės sūnaus Barucho sūnus Maasėja iš šilojiečių palikuonių.

⁶ Iš viso Pereco palikuonių, gyvenančių Jeruzalėje, buvo keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni narsūs vyrai.

⁷ Benjamino žmonės: Izajos sūnaus Itielio sūnaus Maasėjos sūnaus Kolajos sūnaus Pedajos sūnaus Joedo sūnaus Mešulamo sūnus Saluvas, ⁸ taip pat Gabajas ir Salajas, iš viso devyni šimtai dvidešimt aštuoni. ⁹ Zichrio sūnus Joelis buvo jų vadas, o Ha Senūvos sūnus Judas ­ valdytojo pavaduotojas mieste.

¹⁰ Iš kunigų: Jehojaribo sūnus Jedaja, Jachinas, ¹¹ Ahitubo sūnaus Merajoto sūnaus Cadoko sūnaus Mešulamo sūnaus Hilkijos sūnus Seraja, Dievo Namų pareigūnas, ¹² ir jų broliai, kurie atliko Namų apeigas, iš viso aštuoni šimtai dvidešimt du; taip pat Malkijos sūnaus Pašhūro sūnaus Zacharijos sūnaus Amcio sūnaus Pelalijos sūnaus Jerohamo sūnus Adaja ¹³ ir jo broliai, kilčių galvos, iš viso du šimtai keturiasdešimt du, ir Imero sūnaus Mešilemoto sūnaus Achzajo sūnaus Azarelio sūnus Amašsajas ¹⁴ ir jo broliai, narsūs galiūnai, iš viso šimtas dvidešimt aštuoni. Jų prižiūrėtojas buvo Ha Gedolimo sūnus Zabdielis.

¹⁵ Iš levitų: Būnio sūnaus Hašabijos sūnaus Azrikamo sūnaus Hašubo sūnus Šemaja, ¹⁶ Šabetajas ir Jehozabadas iš levitų vadų, kurie buvo atsakingi už Dievo Namų išorės darbus; ¹⁷ Asafo sūnaus Zabdžio sūnaus Michėjo sūnus Matanija buvo galva ­ meldžiantis jis užvesdavo padėkos giesmę, o Bak-bukija, vienas jo brolių, buvo pavaduotojas, ir Jedutūno sūnaus Galalo sūnaus Šamūvos sūnus Abda. ¹⁸ Iš viso levitų šventajame mieste buvo du šimtai aštuoniasdešimt keturi.

¹⁹ Vartininkai: Akubas, Talmonas ir jų broliai, einantys sargybą prie vartų, iš viso šimtas septyniasdešimt du.

²⁰ O kiti izraelitai, kunigai ir levitai visuose Judo miestuose gyveno kiekvienas savo pavelde. ²¹ Bet Šventyklos tarnai gyveno ant Ofelio. Ciha ir Gišpa vadovavo Šventyklos tarnams. ²² Levitų prižiūrėtojas Jeruzalėje buvo Michėjo sūnaus Matanijos sūnaus Hašabijos sūnaus Banio sūnus Uzis. Jis buvo iš Asafo palikuonių ­ giesmininkų, paskirtų Dievo Namų tarnybai. ²³ Jiems taikytas karaliaus įsakymas ir nustatyta tvarka kasdienėms giesmininkų pareigoms. ²⁴ Mešezabelio sūnus Petachija iš Judo sūnaus Zeraho palikuonių buvo karaliui po ranka visiems žmonių reikalams.

²⁵ O dėl kaimų su laukais, tai kai kas iš Judo žmonių gyveno Kirjat Arbos mieste ir jo kaimuose, Dibone ir jo kaimuose, Jekabceelyje ir jo kaimuose ²⁶ ir Ješūvoje, ir Moladoje, ir Bet Pelete, ²⁷ Hacar Šuale, Beer Šeboje ir jos kaimuose, ²⁸ Ciklage, Mechone ir jo kaimuose, ²⁹ En Rimone, Coroje, Jarmute, ³⁰ Zanoache, Adulame ir jų kaimuose, Lachiše ir jo laukuose, Azekoje ir jos kaimuose. Jie apsigyveno nuo Beer Šebos iki pat Hinomo slėnio.

³¹ Kai kas iš Benjamino žmonių įsikūrė Geboje, Michmaše, Ajoje, Betelyje ir jo kaimuose, ³² Anatote, Nobe, Ananijoje, ³³ Hacore, Ramoje, Gitaimuose, ³⁴ Hadide, Ceboime, Nebalate, ³⁵ Lode ir Onojyje ­ amatininkų slėnyje.

³⁶ Keletas levitų padalų iš Judo buvo perkelti į Benjaminą.

¹ Štai kunigai ir levitai, kurie parvyko su Šaltielio sūnumi Zerubabeliu ir Jozue: Seraja, Jeremija, Ezra, ² Amarija, Maluchas, Hatušas, ³ Šechanija, Rehumas, Meremotas, ⁴ Idojas, Ginetojas, Abija, ⁵ Mijaminas, Maadija, Bilga, ⁶ Šemaja, Jehojaribas, Jedaja, ⁷ Saluvas, Amokas, Hilkija, Jedaja. Jie buvo kunigų ir jų brolių galvos Jozuės dienomis.

⁸ Levitai: Jozuė, Binujas, Kadmielis, Šerebija, Judas ir Matanija; pastarasis drauge su savo broliais vedė padėkos giesmes, ⁹ o Bakbukija ir Unis bei jų broliai stovėjo priešais juos tarnybos metu.

¹⁰ Jozuei gimė Jehojakimas, Jehojakimui gimė Eljašibas, Eljašibui gimė Jehojada, ¹¹ Jehojadai gimė Jehonatanas, o Jehonatanui gimė Jadūva.

¹² Jehojakimo dienomis kunigai, kunigų kilčių galvos, buvo šie: Serajos kilties ­ Meraja, Jeremijos kilties ­ Hananija, ¹³ Ezros kilties ­ Mešulamas, Amarijos kilties ­ Johananas, ¹⁴ Malucho kilties ­ Jehonatanas, Šebanijos kilties ­ Juozapas, ¹⁵ Harimo kilties ­ Adna, Merajoto kilties ­ Helkajas, ¹⁶ Idojo kilties ­ Zacharija, Ginetono kilties ­ Mešulamas, ¹⁷ Abijos kilties ­ Zichris, Minjamino kilties ­ ..., Moadijos kilties ­ Piltajas, ¹⁸ Bilgos kilties ­ Šamūva, Šemajos kilties ­ Jehonatanas, ¹⁹ Jehojaribo kilties ­ Matenajas, Jedajos kilties ­ Uzis, ²⁰ Salajo kilties ­ Kalajas, Amoko kilties ­ Eberas, ²¹ Hilkijos kilties ­ Hašabija, Jedajos kilties ­ Netanelis.

²² Eljašibo, Jehojados, Johanano ir Jadūvos dienomis levitų ir kunigų kilčių galvos buvo įtraukti į sąrašą iki pat Darijaus Perso karaliavimo, ²³ o levitų kilčių galvos įrašyti į metraščius iki Eljašibo sūnaus Johanano dienų.

²⁴ Levitų galvos buvo Hašabija, Šerebija, Jozuė, Binujas ir Kadmielis. Jų broliai, kurie stovėjo priešais juos ir giedojo šlovės ir padėkos giesmes, vykdydami Dievo vyro Dovydo įsakymą pakaitomis, ²⁵ buvo Matanija, Bakbukija, Abdija.

Mešulamas, Talmonas ir Akubas ėjo sargybą kaip vartininkai pamainomis prie vartų sandėlių. ²⁶ Jiegyveno Jehocadako sūnaus Jozuės sūnaus Jehojakimo dienomis, valdytojo Nehemijo dienomis ir kunigo raštininko Ezros dienomis.

Sienos pašventinimas

²⁷ Jeruzalės sienos pašventinimui buvo pašaukti levitai iš visų gyvenviečių atvykti į Jeruzalę ir atšvęsti džiaugsmingą pašventimą su padėkos giesmėmis ir cimbolų, arfų bei lyrų garsais. ²⁸ Giesmininkų būriai suėjo iš Jeruzalės apylinkių, iš netofiečių kaimų, ²⁹ iš Bet Gilgalo ir iš Gebos bei Azmaveto kaimų vietovių, nes giesmininkai buvo pasistatę sau gyvenviečių aplink Jeruzalę. ³⁰ Kunigai ir levitai pirma apsivalė patys, paskui apvalė ir žmones, ir vartus, ir sieną.

³¹ Tada aš užvedžiau Judo didžiūnus ant sienos ir sudariau du didelius būrius padėkos giesmėms ir eisenai. Pirmasis jų leidosi eiti ant sienos į dešinę Mėšlo vartų link. ³² Paskui juos ėjo Hošaja bei pusė Judo didžiūnų ³³ ir Azarija, Ezra, Mešulamas, ³⁴ Judas, Benjaminas, Šemaja ir Jeremija ³⁵ bei keletas jaunų kunigų su trimitais, ir Asafo sūnaus Zakūro sūnaus Mikajos sūnaus Matanijos sūnaus Šemajos sūnaus Jehonatano sūnus Zacharija ³⁶ bei jo broliai Šemaja, Azarelis, Milalajas,Maajas, Netanelis, Judas ir Hananis su Dievo vyro Dovydo muzikos instrumentais, o jų visų priekyje ėjo raštininkas Ezra. ³⁷ Prie Šaltinio vartų jie palypėjo tiesiai aukštyn Dovydo miesto laiptais prie sienos pakilimo virš Dovydo rūmų ir nuėjo iki Vandens vartų rytų pusėje.

³⁸ Kitas būrys su padėkos giesmėmis nužygiavo į kairę. Aš sekiau juos su puse žmonių ant sienos virš Krosnių bokšto iki Plačiosios sienos ³⁹ ir virš Efraimo vartų, Senųjų vartų, Žuvų vartų, Hananelio bokšto, Šimtinės bokšto iki pat Avių vartų. Prie Sargybos vartų buvo sustota. ⁴⁰ Taip abu padėkos giesmių būriai sustojo Dievo Namuose. Ir aš, ir pusė pareigūnų su manimi, ⁴¹ ir kunigai Eljakimas, Maasėja, Minjaminas, Mikaja, Eljoenajas, Zacharija, Hananija su trimitais, ⁴² ir Maasėja, Šemaja, Eleazaras, Uzis, Johananas, Malkija, Elamas ir Ezeras. Giesmininkai, Izrachijos vadovaujami, garsiai giedojo. ⁴³ Tą dieną buvo atnašaujamos didelės aukos ir džiaugiamasi, nes Dievas buvo juos pradžiuginęs dideliu džiugesiu. Džiūgavo ir moterys, ir vaikai. Jeruzalės džiaugsmas buvo girdėti toli.

⁴⁴ Tą dieną vyrai buvo paskirti prižiūrėtojais kambarių, kurie buvo naudojami kaip atnašų, pirmienų ir dešimtinių sandėliai. Jie turėjo surinkti į juos kunigams ir levitams Įstatymo skirtą dalį nuo miestams priklausančių laukų. Mat Judo žmonės buvo dėkingi kunigams ir levitams, einantiems tarnybą. ⁴⁵ Jie atliko savo Dievo tarnybą ir apvalymo tarnybą, kaip ir giesmininkai bei vartininkai pagal Dovydo ir jo sūnaus Saliamono įsakymą, ⁴⁶ nes jau senovėje, Dovydo ir Asafo dienomis, buvo ir giesmininkų vadovas, ir šlovės bei padėkos giesmių Dievui. ⁴⁷ Ir Zerubabelio dienomis, ir Nehemijo dienomis visas Izraelis kasdien davė dalį giesmininkams ir vartininkams. Buvo atidedama į šalį, kas skirta levitams, o levitai atidėdavo į šalį, kas skirta Aarono palikuonims.

¹ Tą dieną buvo skaitoma žmonėms iš Mozės knygos, ir rasta joje parašyta, kad joks amonitas ir joks moabitas niekada negali būti priimtas į Dievo bendriją, ² nes jie nesutiko izraelitų su duona ir vandeniu, bet prieš juos pasamdė Bileamą, kad prakeiktų, tačiau mūsų Dievas prakeikimą pavertė palaiminimu. ³ Išgirdę šį Įstatymą, žmonės atskyrė nuo Izraelio visus svetimtaučius.

⁴ Prieš tai kunigas Eljašibas, kuris buvo paskirtas kambarių valdytoju mūsų Dievo Namuose ir giminiavosi su Tobija, ⁵ buvo įrengęs jam didelį kambarį, kuriame anksčiau būdavo sudedamos grūdų atnašos, smilkalai, reikmenys ir grūdų, vyno bei aliejaus dešimtinės, skirtos levitams, giesmininkams ir vartininkams, bei aukos, skirtos kunigams.6 Kai visa tai vyko, manęs nebuvo Jeruzalėje, nes trisdešimt antrais Babilono karaliaus Artakserkso metais aš buvau nuvykęs pas karalių. Tačiau, praėjus šiek tiek laiko, pasiprašiau karalių leisti man grįžti. ⁷ Parvykęs į Jeruzalę, sužinojau apie nusikaltimą, kurį Eljašibas buvo padaręs dėl Tobijos, įrengdamas jam kambarį Dievo Namų kiemuose. ⁸ Tuo aš buvau labai nepatenkintas ir visus Tobijos daiktus išmečiau iš kambario. ⁹ Tada daviau įsakymą, kad kambariai būtų išvalyti, ir ten vėl sudėjau Dievo Namų reikmenis su javų atnaša ir smilkalais.

¹⁰ Be to, sužinojau, kad levitams nebuvo atiduodama jiems skirta dalis. Užtat levitai ir giesmininkai, užuot atlikę Šventyklos tarnybą, buvo išėję į savo laukus. ¹¹ Taigi išbariau pareigūnus, tardamas: „Kodėl palikti Dievo Namai?“ Surinkęs levitus, pastačiau juos į savo vietas, ¹² ir visas Judas atnešė grūdų, vyno bei aliejaus dešimtinę į sandėlius. ¹³ Sandėlių valdytojais paskyriau kunigą Šelemiją, raštininką Cadoką ir Pedają iš levitų, o padėjėju ­ Matanijos sūnų Zakūrą, nes jie laikomi patikimais asmenimis. Jiems buvo patikėta pareiga išdalyti savo broliams. ¹⁴ O mano Dieve, atsimink mane maloniai už tai ir neištrink mano gerų darbų, kuriuos esu padaręs savo Dievo Namams ir jų apeigoms!

¹⁵ Tomis dienomis mačiau Jude šabo dieną vienus žmones minančius vynuogių spaudykles, o kitus nešančius maišus grūdų ir kraunančius juos ant asilų. Ir net į Jeruzalę šabo dieną buvo gabenama vyno, vynuogių, figų ir visokiausių gėrybių. Juos tuojau ir ten pat įspėjau šių maisto dalykų nepardavinėti. ¹⁶ Jeruzalėje gyveno ir Tyro žmonių. Jie atgabendavo žuvų ir įvairiausių prekių, kurias parduodavo Judo žmonėms šabo dieną. ¹⁷ Taigi išbariau ir Judo didikus, sakydamas jiems: „Ką reiškia tas nedoras dalykas? Išniekinate šabo dieną taip elgdamiesi! ¹⁸ Juk lygiai taip elgėsi jūsų protėviai! Užtat Dievas ir užtraukė mums bei miestui visą šią nelaimę. O jūs, išniekindami šabą, didinate pyktį ant Izraelio!“

¹⁹ Kai šešėliai pradėjo dengti Jeruzalės vartus, šabui artinantis, įsakiau uždaryti visus vartus ir nurodžiau, kad jie būtų atidaryti tik po šabo. Prie vartų pastačiau keletą savo tarnų, kad šabo dieną nebūtų gabenamos jokios prekės. ²⁰ Taigi visokiausių prekių pirkliai ir pardavėjai praleido vieną ir kitą kartą naktį už Jeruzalės sienos, ²¹ kol jų neišbariau. Pasakiau jiems: „Kodėl nakvojate palei sieną? Jeigu dar kartą taip darysite, prieš jus panaudosiu jėgą!“ Nuo to laiko šabo dieną jie daugiau nebeateidavo. ²² Tada įsakiau levitams apsivalyti ir stovėti sargais prie vartų, kad būtų išlaikytas šabo dienos šventumas. Atsimink ir tai mano labui, o mano Dieve, ir pasigailėk manęs iš savo didelio gerumo!

²³ Be to, tomis dienomis pamačiau žydų, vedusių moteris iš Ašdodo, Amono ir Moabo. ²⁴ Pusė jų vaikų kalbėjo Ašdodo kalba. Žydiškai kalbėti jie nemokėjo, bet kalbėjo tų įvairių tautų kalbomis. ²⁵ Su jais bariausi, iškeikiau juos, kai kuriuos apmušiau, roviau jų plaukus ir prisaikdinau Dievu, tardamas: „Jūs neturite atiduoti savo dukterų jų sūnums nei imti jų dukterų savo sūnums ar sau patiems. ²⁶ Argi Izraelio karalius Saliamonas nenusidėjo per tokias moteris! Tarp daugelio tautų nebuvo kito karaliaus, panašaus į jį, jis buvo taip Dievo mylimas, kad Dievas padarė jį viso Izraelio karaliumi, tačiau svetimtautės moterys jį net įvedė į nuodėmę. ²⁷ Nejau ir apie jus reikia girdėti, kad padarėte tokį pat didelį nusikaltimą ir buvote neištikimi mūsų Dievui, vesdami svetimtautes moteris?“

²⁸ Vienas vyriausiojo kunigo Eljašibo sūnaus Jehojados sūnų buvo Sanbalato Horoniečio žentas. Jį nuvijau nuo savęs. ²⁹ Atsimink juos, o mano Dieve, nes jie suteršė kunigystę bei kunigų ir levitų sandorą! ³⁰ Taip apvaliau juos nuo visko, kas svetima, ir sutvarkiau kunigų ir levitų pareigas, kiekvienam pagal jo tarnybą. ³¹ Be to, patvarkiau malkų atnašą aukurui nustatytu laiku ir pirmienas. Atsimink tai mano labui, o mano Dieve!