¹ Pakėliau akis ir regėjau keturis ragus. ² Paklausiau kalbėjusį su manimi angelą: ‘Kas tai?’ Angelas atsakė man: ‘Tai ragai, kurie vėtė Judą, Izraelį ir Jeruzalę.’ ³ Paskui VIEŠPATS man parodė keturis kalvius. ⁴ Aš paklausiau: ‘Ką jie darys atėję?’ Jis atsakė: ‘Ragai taip vėtė Judą, kad niekas negalėjo galvos pakelti. Tada kalviai atėjo įvaryti jiems siaubo ir ragų nukirsti tautoms, pakėlusioms ragus prieš Judo kraštą, kad jį išvėtytų.’

Vyras su matavimo virve

⁵ Vėl pakėliau akis ir regėjau vyrą su matavimo virve rankoje. ⁶ Paklausiau: ‘Kur tu eini?’ Jis atsakė man: ‘Jeruzalės matuoti ir pažiūrėti, koks jos plotis ir ilgis.’ ⁷ Žiūriu, su manimi kalbėjęsis angelas paėjėjo į priekį, o kitas angelas išėjo jo pasitikti ⁸ ir tarė jam: ‘Bėk ir pasakyk tam jaunam vyrui. Jeruzalėje bus gyvenama tarsi kaimuose be sienų, nes joje bus daug žmonių ir gyvulių. ⁹ Juk aš būsiu ją supanti ugnies siena, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ aš būsiu Šlovė jos viduje.’

Kvietimas grįžti

¹⁰ ‘Ei, bėkite iš šiaurės krašto! ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­

nors išsklaidžiau aš jus

tarsi keturis padangių vėjus, ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

¹¹ Ei, bėkite į Sioną,

gyvenantieji Babilone!’

¹² Juk taip kalba Galybių VIEŠPATS,

po to, kai jo Šlovė pasiuntė mane,

apie jus apiplėšusias tautas:

‘Kas tik užgauna jus,

tas užgauna mano akies vyzdį.

¹³ Dabar, tikėkite manimi, aš keliu prieš juos ranką,

ir jie taps savo vergų grobiu.

Tuomet žinosite,

kad Galybių VIEŠPATS siuntė mane.

¹⁴ ‘Krykštauk ir džiaukis, Siono dukterie!

Juk štai ateinu gyventi tarp jūsų, ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

¹⁵ Tą dieną daug genčių prisidės prie VIEŠPATIES,

ir jos bus mano tauta,

o aš gyvensiu tarp jų.’

Tuomet tu žinosi,

kad Galybių VIEŠPATS siuntė mane pas tave.

¹⁶ VIEŠPATS paveldės Judą

kaip savo dalį šventajame krašte

ir vėl išsirinks Jeruzalę.

¹⁷ Tenutyla visa žmonija VIEŠPATIES akivaizdoje,

nes jis pakilo iš savo šventosios bu

¹ Tuomet jis parodė man vyriausiąjį kunigą Jozuę, stovintį priešais VIEŠPATIES angelą, ir Šėtoną, atsistojusį dešinėje jo apkaltinti. ² VIEŠPATIES angelas tarė Šėtonui: ‘Tesudraudžia tave VIEŠPATS, Šėtone! VIEŠPATS, kuris išsirinko Jeruzalę, tesudraudžia tave! Argi šis žmogus nėra nuodėgulis, išplėštas iš ugnies?’ ³ Mat Jozuė stovėjo priešais angelą, vilkėdamas purvinais drabužiais. ⁴ Pastarasis paliepė savo tarnams: ‘Nuvilkite nuo jo purvinus drabužius.’ O jam tarė: ‘Žiūrėk, nuėmiau tavo kaltę nuo tavęs ir apvilksiu tave iškilmių apdaru.’ ⁵ Ir dar paliepė: ‘Uždėkite jam ant galvos švarų gobtuvą.’ Jie uždėjo jam ant galvos švarų gobtuvą ir apvilko jį drabužiais, VIEŠPATIES angelui stovint šalia.

⁶ Tuomet VIEŠPATIES angelas patikino Jozuę, sakydamas: ⁷ ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS.

Jei eisi mano keliais

ir laikysies mano reikalavimų,

tai valdysi mano Namus,

saugosi mano kiemus

ir turėsi teisę būti tarp čia tarnaujančiųjų.

⁸ Taigi klausykis, vyriausiasis kunige Jozue!

Tu ir tavo bendražygiai, sėdintys priešais tave,

esate būsimų dalykų ženklas.

Taip, aš atsiųsiu savo tarną Atžalą.

⁹ Ant šio akmens, kurį padėjau priešais Jozuę,

ant akmens su septyniomis akimis,

aš pats įrėšiu užrašą, ­

tai Galybių VIEŠPATIES žodis, ­

ir per vieną dieną pašalinsiu šio krašto kaltę.

¹⁰ Tą dieną, ­ tai Galybių VIEŠPATIES žodis, ­

kviesite vienas kitą ateiti

į savo vynmedžio ir figmedžio pavėsį.’