¹ Ištarmė. VIEŠPATIES žodis Izraeliui. Tai žodis VIEŠPATIES, kuris išskleidė dangus, padėjo pamatus žemei ir sukūrė žmogaus dvasią: ² „Štai padarysiu Jeruzalę svaigulio taure visoms aplinkinėms tautoms apstulbinti. Ji bus tokia pat ir Judui, Jeruzalės apgultam. ³ Tą dieną padarysiu iš Jeruzalės sunkų akmenį visoms tautoms; visos, norinčios ją pakelti, sunkiai susižalos. Bet susirinks prieš ją visos žemės tautos. ⁴ Tą dieną, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ ištiksiu visus žirgus siaubu, o raiteliai eis iš proto. O nuo Judo namų nenuleisiu akių, apakinęs visų tautų žirgus. ⁵ Tuomet Judo didžiūnai sau tars: ‘Jeruzalės gyventojai semiasi stiprybės iš Galybių VIEŠPATIES, savo Dievo!’

⁶ Tą dieną padarysiu Judo didžiūnus lyg žarijų indą malkų krūvoje, lyg liepsnojantį deglą javų gubose. Jie prarys iš dešinės ir iš kairės visas aplinkines tautas, o Jeruzalė bus pilna žmonių ir toliau pasiliks savo vietoje ­ Jeruzalėje.

⁷ VIEŠPATS pirmiau išgelbės Judo palapines, kad Dovydo namų garbė ir Jeruzalės gyventojų garbė nebūtų išaukštinta labiau negu Judo. ⁸ Tą dieną VIEŠPATS taip apsaugos Jeruzalės gyventojus, kad silpniausias iš jų bus kaip Dovydas, o Dovydo namai ­ lyg Dievas, lyg VIEŠPATIES angelas jų priekyje. ⁹ Atėjus tai dienai, norėsiu sunaikinti tautas, atžygiavusias pulti Jeruzalės.

¹⁰ Ant Dovydo namų ir Jeruzalės taip išliesiu malonės ir maldavimo dvasią, kad, žvelgdami į tą, kurį pervėrė, jie raudos, kaip raudama vienturčio vaiko, ir sielvartaus, kaip sielvartaujama pirmagimio sūnaus. ¹¹ Tą dieną Jeruzalės rauda bus didesnė už Hadad Rimono raudą Megido lygumoje. ¹² Ir kraštas raudos, kiekviena kiltis atskirai: Dovydo namų kiltis skyrium ir jų žmonos atskirai; Natano namų kiltis skyrium ir jų žmonos atskirai; ¹³ Levio namų kiltis skyrium ir jų žmonos atskirai; šimių kiltis skyrium ir jų žmonos atskirai; ¹⁴ ir visos kitos kiltys, kiekviena skyrium ir jų žmonos atskirai.

¹ Tą dieną Dovydo namams ir visiems Jeruzalės gyventojams bus atviras šaltinis nuodėmei ir nešvarumui nuvalyti.

² „Tą dieną, ­ tai Galybių VIEŠPATIES žodis, ­ taip išdildysiu iš krašto stabų vardus, kad jie nebebus daugiau nė minimi, ir išvarysiu iš krašto pranašus bei nešvarumo dvasią. ³ O jei kas nors vėl imtų pranašauti, jo tėvas ir motina, jo gimdytojai, tars jam: ‘Tu neliksi gyvas, nes kalbi melą VIEŠPATIES vardu!’ Tėvas ir motina, jo gimdytojai, pe´rvers jį, kai jis pranašaus. ⁴ Tą dieną pranašai visi iki vieno gėdysis savo turėtų regėjimų, kai pranašavo, ir nevilkės ašutinės pranašo skraistės, norėdami apgauti; ⁵ kiekvienas jų sakys: ‘Aš ne pranašas, aš žmogus žemdirbys, nes paveldėjau žemę dar savo jaunystėje.’ ⁶ O jei kas jį paklaus: ‘Iš kur gi tos žaizdos ant tavo krūtinės?’ ­ jis atsakys: ‘Gavau jas per muštynes bičiulių namuose.’“

Kalavijo giesmė

⁷ „Pabusk, kalavijau, prieš mano piemenį,

prieš žmogų, kuris man artimas, ­

tai Galybių VIEŠPATIES žodis. ­

Užmušk piemenį, kad būtų išblaškytos avys,

ir aš pakelsiu ranką prieš mažutėlius.

⁸ Visame krašte, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

du trečdaliai bus sunaikinti ir žus,

o vienas trečdalis liks.

⁹ Tą trečdalį vesiu per ugnį,

apvalysiu juos, kaip apvalomas sidabras,

išmėginsiu juos, kaip išmėginamas auksas.

Jie šauksis mano vardo,

ir aš juos išklausysiu.

Sakysiu: ‘Jie ­ mano tauta’, ­

o jie sakys: ‘VIEŠPATS yra mūsų Dievas.’“