¹ Tą dieną Dovydo namams ir visiems Jeruzalės gyventojams bus atviras šaltinis nuodėmei ir nešvarumui nuvalyti.

² „Tą dieną, ­ tai Galybių VIEŠPATIES žodis, ­ taip išdildysiu iš krašto stabų vardus, kad jie nebebus daugiau nė minimi, ir išvarysiu iš krašto pranašus bei nešvarumo dvasią. ³ O jei kas nors vėl imtų pranašauti, jo tėvas ir motina, jo gimdytojai, tars jam: ‘Tu neliksi gyvas, nes kalbi melą VIEŠPATIES vardu!’ Tėvas ir motina, jo gimdytojai, pe´rvers jį, kai jis pranašaus. ⁴ Tą dieną pranašai visi iki vieno gėdysis savo turėtų regėjimų, kai pranašavo, ir nevilkės ašutinės pranašo skraistės, norėdami apgauti; ⁵ kiekvienas jų sakys: ‘Aš ne pranašas, aš žmogus žemdirbys, nes paveldėjau žemę dar savo jaunystėje.’ ⁶ O jei kas jį paklaus: ‘Iš kur gi tos žaizdos ant tavo krūtinės?’ ­ jis atsakys: ‘Gavau jas per muštynes bičiulių namuose.’“

Kalavijo giesmė

⁷ „Pabusk, kalavijau, prieš mano piemenį,

prieš žmogų, kuris man artimas, ­

tai Galybių VIEŠPATIES žodis. ­

Užmušk piemenį, kad būtų išblaškytos avys,

ir aš pakelsiu ranką prieš mažutėlius.

⁸ Visame krašte, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

du trečdaliai bus sunaikinti ir žus,

o vienas trečdalis liks.

⁹ Tą trečdalį vesiu per ugnį,

apvalysiu juos, kaip apvalomas sidabras,

išmėginsiu juos, kaip išmėginamas auksas.

Jie šauksis mano vardo,

ir aš juos išklausysiu.

Sakysiu: ‘Jie ­ mano tauta’, ­

o jie sakys: ‘VIEŠPATS yra mūsų Dievas.’“