¹ Ehudui mirus, izraelitai vėl darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse. ² Užtat VIEŠPATS atidavė juos į rankas Kanaano karaliui Jabinui, karaliavusiam Hacore. Sisera, gyvenęs Harošet ha Goimuose, buvo jo kariuomenės vadas. ³ Izraelitai šaukėsi VIEŠPATIES, kad išsigelbėtų. Mat Sisera turėjo devynis šimtus geležinių kovos vežimų ir dvidešimt metų buvo nuožmiai engęs izraelitus.

⁴ Lapidoto žmona Debora buvo pranašė. Tuo metu ji buvo Izraelio teisėja. ⁵ Ji sėdėdavo po Deboros palme tarp Ramos ir Betelio Efraimo aukštumose. Izraelitai eidavo pas ją į teismą. ⁶ Ji pasišaukė Abinoamo sūnų Baraką iš Kedešo Naftalyje ir tarė jam: „VIEŠPATS, Izraelio Dievas, įsako tau: ‘Eik, pasiimk iš Naftalio ir Zabulono dešimt tūkstančių vyrų ir žygiuok į Taboro kalną. ⁷ Aš išvesiu Jabino kariuomenės vadą Siserą su jo kovos vežimais bei kariauna tavęs pasitikti prie Kišono upės ir atiduosiu jį tau į rankas.’“ ⁸ Bet Barakas sakė jai: „Jei tu eisi su manimi, eisiu, bet jei neisi, neisiu.“ ­ ⁹ „Gerai! Eisiu su tavimi, ­ atsakė ji, ­ tačiau žinok, kad kelias, kuriuo eini, nenuves tavęs į garbę, nes VIEŠPATS atiduos Siserą į moters rankas.“ Taigi Debora pakilo ir nuėjo su Baraku į Kedešą. ¹⁰ Barakas sutelkė į Kedešą Zabuloną ir Naftalį. Paskui jį žygiavo dešimt tūkstančių vyrų, ir Debora ėjo su juo.

¹¹ Heberas Kainitas buvo atsiskyręs nuo kitų kainitų, Mozės uošvio Hobabo palikuonių, ir pasistatęs palapinę prie Becaanaimų ąžuolo, netoli Kedešo.

¹² Siserai buvo pranešta, kad Abinoamo sūnus Barakas nužygiavo į Taboro kalną. ¹³ Sisera sutelkė visus savo vežimus ­ devynis šimtus geležinių kovos vežimų ­ ir visas turimas pajėgas iš Harošet ha Goimų prie Kišono upės. ¹⁴ Tada Debora tarė Barakui: „Pirmyn į žygį! Štai diena, kai VIEŠPATS atiduos Siserą tau į rankas! Iš tikrųjų VIEŠPATS žygiuoja pirma tavęs!“ Barakas su dešimt tūkstančių vyrų pasileido nuo Taboro kalno, ¹⁵ o VIEŠPATS Barako siaubu apstulbino Siserą, visus jo kovos vežimus ir visą kariuomenę. Iššokęs iš savo kovos vežimo, Sisera pabėgo pėsčias. ¹⁶ Tuo tarpu Barakas vijosi jo kovos vežimus ir kariuomenę iki pat Harošet ha Goimų. Visa Siseros kariuomenė krito nuo kalavijo. Nė vienas neišliko.

¹⁷ O Sisera pabėgo pėsčias į Hebero Kainito žmonos Jaelės palapinę, nes tarp Hacoro karaliaus Jabino ir Hebero Kainito kilties buvo taika. ¹⁸ Jaelė, išėjusi Siseros pasitikti, tarė jam: „Užeik, viešpatie, užeik pas mane! Nebijok!“ Taigi jis įėjo pas ją į palapinę, ir ji užklojo jį kilimu. ¹⁹ „Prašyčiau duoti man vandens atsigerti, nes esu ištroškęs“, ­ tarė jai. Atidariusi pienmaišį, ji davė jam atsigerti ir vėl užklojo. ²⁰ Jis tarė jai: „Stovėk prie palapinės įėjimo. Jei kas ateitų ir klaustų: ‘Ar čia yra kas nors?’ ­ sakyk: ‘Nieko nėra!’“ ²¹ Bet Hebero žmona Jaelė pasiėmė palapinės kuolelį, pagriebusi į ranką plaktuką, tyliai prislinko prie jo ir įkalė kuolelį jam per smilkinį ligi pat aslos. O jis gulėjo įmigęs iš nuovargio. Taip jis ir numirė.

²² Kaip tik tuo metu, vydamasis Siserą, pasirodė Barakas. Jaelė, išėjusi pasitikti, tarė jam: „Eik šen, parodysiu tau vyrą, kurio ieškai.“ Jis įėjo su ja į vidų. Žiūri, Sisera guli negyvas su palapinės kuoleliu smilkinyje.

²³ Taigi tą dieną Dievas paklupdė Hacoro karalių Jabiną izraelitų akivaizdoje. ²⁴ Po to izraelitų ranka vis labiau ir labiau slėgė Kanaano karalių Jabiną, kol sunaikino.

¹ Tą dieną Debora ir Abinoamo sūnus Barakas giedojo:

² „Kai Izraelyje paliekami nekirpti plaukai,

kai žmonės noriai pasiaukoja,

šlovinkite VIEŠPATĮ!

³ Klausykitės, karaliai,

išgirskite, galiūnai!

Aš giedosiu ­

giedosiu VIEŠPAČIUI,

aš giedosiu giesmę VIEŠPAČIUI,

Izraelio Dievui.

⁴ VIEŠPATIE, kai ėjai iš Seyro,

žygiavai iš Edomo krašto,

žemė drebėjo, iš dangaus pylė,

iš debesų pylė kaip iš kibiro!

⁵ Kalnai drebėjo prieš Sinajaus VIEŠPATĮ,

prieš VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą.

⁶ Anatos sūnaus Šamgaro dienomis,

Jaelės dienomis išnyko karavanai,

o keleiviai

laikėsi aplinkinių takų.

⁷ Išgelbėjimas pranyko,

nebuvo jo Izraelyje,

kol nepakilai tu, o Debora,

kol nepakilai Izraelyje, o motina!

⁸ Kai jie rinkosi naujus dievus,

vyko karas jų vartuose.

Nei skydo, nei ieties nebuvo matyti

tarp keturiasdešimt tūkstančių Izraelyje!

⁹ Mano širdis ­ su Izraelio vadais,

noriai pasišvenčiančiais tautai.

Šlovinkite VIEŠPATĮ!

¹⁰ Pasakokite apie tai

jūs, jojantys ant rusvų asilių,

jūs, sėdintys ant balno gūnios,

ir jūs, einantys keliu pėsčiomis. ¹¹ Giedokite apie juos kanklininkų dainomis

prie girdyklų,

pasakodami apie teisius VIEŠPATIES darbus,

jo teisius darbus, išgelbėjusius Izraelį.

Tada žemyn prie vartų atžygiavo

VIEŠPATIES tauta!

¹² Pabusk, pabusk, Debora!

Pabusk, pabusk, pradėk giesmę!

Drąsos! Pakilk, Barakai,

veskis savo belaisvius, Abinoamo sūnau!

¹³ Tada atžygiavo kilmingųjų likutis;

VIEŠPATIES tauta

atžygiavo už jį prieš galiūnus.

¹⁴ Jie leidosi į slėnį iš Efraimo,

sekdami tave, Benjaminai, ir tavuosius;

iš Machyro atžygiavo vadai,

iš Zabulono ­ vado lazdos nešėjai.

¹⁵ Isacharo didžiūnai atėjo su Debora;

Isacharo vyrai buvo ištikimi Barakui,

verždamiesi į slėnį įkandin jo.

Rubeno kiltyse tęsėsi

ilgi širdies svarstymai.

¹⁶ Kodėl delsei tarp avidžių,

klausydamasis švilpiniavimo kaimenėms?

Rubeno kiltyse tęsėsi

ilgi širdies svarstymai.

¹⁷ Gileadas delsė Užjordanėje;

o Danas ­ kodėl jis likosi prie laivų?

Ašeras sėdėjo pajūryje,

kurdamasis prie įlankų.

¹⁸ O Zabulonas yra tauta, metusi iššūkį mirčiai,

taip pat Naftalis ant lygumos aukštumų.

¹⁹ Atėjo karaliai ir kovojo;

tada Kanaano karaliai kovojo

prie Taanacho, palei Megido vandenis;

jokio sidabro grobio jie nepaėmė.

²⁰ Žvaigždės iš dangaus kovojo,

nuo savo takų jos kovojo su Sisera!

²¹ Kišono srautas juos nunešė,

įniršęs srautas, Kišono srautas.

Ženk, mano siela, drąsiai!

²² Tada sutrinksėjo kanopos,

šuoliuojant žaibu jo žirgams.

²³ ‘Prakeikite Merozą! ­ tarė VIEŠPATIES angelas,

­ visu kartumu prakeikite jo gyventojus,

nes jie neatėjo VIEŠPAČIUI į pagalbą,

VIEŠPAČIUI padėti prieš galiūnus.’ ²⁴ Tebūna pagirta tarp moterų Jaelė,

Hebero Kainito žmona,

tebūna ji pagirta tarp moterų palapinėse!

²⁵ Jis prašė jos vandens,

o ji davė jam pieno,

prabangioje taurėje padavė rauginto pieno.

²⁶ Kaire ranka pagriebusi palapinės kuolelį,

o dešine ­ darbininko plaktuką,

ji kirto Siserai smūgį,

sutraiškė jam galvą,

sutriuškino ir persmeigė jam smilkinį.

²⁷ Jis sukniubo ir krito,

sukniubo prie jos kojų.

Kur sukniubo, ten ir krito negyvas.

²⁸ Siseros motina žvalgėsi pro langą,

verkšlendama už pinučių:

‘Kodėl jo vežimas taip ilgai neatvažiuoja?

Kodėl taip vėluojasi jo ratų bildesys?’

²⁹ Išmintingiausios didžiūnės jai atsako,

ir ji pati sau atsako:

³⁰ 'Tikriausiai jie plėšia ir dalijasi grobį:

po merginą ar dvi kiekvienam vyrui,

dažytų medžiagų grobį Siserai,

išsiuvinėtų medžiagų grobį,

porą išsiuvinėtų skarų

kaip grobį kiekvienam kaklui.’ ³¹ Taip tepražūva visi tavo priešai, VIEŠPATIE!

Bet tespindi tavo bičiuliai

tarsi savo galybėje tekanti saulė!“

Keturiasdešimt metų kraštas turėjo ramybę.