¹ O Bileamas, matydamas, kad VIEŠPAČIUI malonu laiminti Izraelį, nebėjo kaip anksčiau ieškoti ženklų, bet atgręžė veidą dykumos link. ² Pakėlęs akis, Bileamas matė Izraelį, gyvenantį stovykloje giminė prie giminės. Tada, Dievo dvasios apimtas, ³ jis ėmė pranašauti, sakydamas:

„Beoro sūnaus Bileamo žodis,

žodis žmogaus, turinčio teisingą akį,

⁴ žodis girdinčio Dievo žodžius,

matančio regėjimą iš Visagalio,

parpuolusio kniūbsčio, bet atmerktomis akimis.

⁵ Kokios puikios tavo palapinės, Jokūbai,

tavo buveinės, Izraeli!

⁶ Tarsi toli besitęsiantys palmių miškeliai,

tarsi sodai prie upės,

tarsi VIEŠPATIES pasodintas alavijas,

tarsi kedrai prie vandens!

⁷ Vanduo liesis iš jo kibirų,

sėklą jis sės drėgnuose laukuose;

jo karalius bus iškilesnis už Agagą,

bus išaukštinta jo karalystė.

⁸ Dievas, vedantis jį iš Egipto,

jam tarsi laukinio jaučio ragų galia.

Jis surys sau priešingas tautas,

sutrupindamas jų kaulus,

perverdamas juos savo strėlėmis.

⁹ Pritūpęs jis guli tarsi liūtas

ir liūtė.

Kas išdrįs jį prikelti?

Palaimintas, kas tave laimina,

prakeiktas, kas tave keikia.“

¹⁰ Tada Balakas, įniršęs ant Bileamo, suplojo delnais ir tarė Bileamui: „Aš pasišaukiau tave prakeikti mano priešų, o tu juos palaiminai jau tris kartus. ¹¹ Pradink iš čia! Eik namo! Sakiau gausiai tau atlyginsiąs, tačiau VIEŠPATS neleido tau jokio atlygio duoti.“ ¹² Bileamas atsakė Balakui: „Argi neįspėjau tavo pasiuntinių, siųstų pas mane: ¹³ ‘Nors Balakas man duotų ir namus, pilnus sidabro bei aukso, negalėčiau savo ruožtu, eidamas prieš VIEŠPATIES žodį, padaryti nei gero, nei blogo. Ką VIEŠPATS sako, tai turiu pakartoti’?“

Ketvirtas pranašavimas

¹⁴ „O dabar, kai aš grįžtu pas savo tautą, leisk man įspėti tave, ką ši tauta padarys tavo tautai ateinančiomis dienomis“. ¹⁵ Tada jis ėmė pranašauti, sakydamas:

„Žodis Beoro sūnaus Bileamo,

žodis žmogaus, turinčio teisingą akį,

¹⁶ žodis, girdinčio Dievo žodžius,

gaunančio žinojimą iš Aukščiausiojo,

matančio regėjimą iš Visagalio,

parpuolusio kniūbsčio, bet atmerktomis akimis.

¹⁷ Matau jį, bet ne dabartyje,

stebiu, bet ne iš arti:

žvaigždė patekės iš Jokūbo,

skeptras pakils iš Izraelio,

kuris nualins Moabo pasienio sritis

ir visų Seto vaikų žemę.

¹⁸ Edomas taps pavaldus,

Seyras ­ jo priešų nuosavybė,

o Izraelis bus pergalingas.

¹⁹ Iš Jokūbo kils valdovas

ir sunaikins išlikusius Ire.“

²⁰ Išvydęs Amaleką, ėmė pranašauti, sakydamas:

„Amalekas ­ tautų pirmasis,

bet jo likimas ­ amžina pražūtis.“

²¹ Išvydęs kainitus, ėmė pranašauti, sakydamas: „Nors tavo buveinė ir saugi,

o tavo lizdas sukrautas uoloje,

²² Kainas bus sunaikintas,

kai Ašūras paims tave į nelaisvę.“

²³ Vėl jis ėmė pranašauti, sakydamas:

„Deja! Kas liks gyvas, kai šitai padarys Dievas?

²⁴ Atplauks laivai iš Kitimų

ir pavergs Ašūrą ir Eberą.

Jis irgi žus amžinai.“

²⁵ Tada Bileamas pakilo ir sugrįžo į savo vietą. Ir Balakas nuėjo savo keliu.

¹ Izraeliui gyvenant Šitimuose, žmonės pradėjo žeminti save, kekšaudami su Moabo moterimis. ² O jos kviesdavosi žmones prie aukų savo dievui. Žmonės dalydavosi valgiu ir garbindavo tą dievą. ³ Izraeliui prijunkus prie Peoro Baalo, VIEŠPATS įniršo ant Izraelio. ⁴ VIEŠPATS tarė Mozei: „Paimk visus tautos vadus ir viešai pasmeik juos ant baslio VIEŠPATIES akivaizdoje, kad VIEŠPATIES pykčio įniršis būtų nugręžtas nuo Izraelio.“ ⁵ Mozė tarė Izraelio teisėjams: „Kiekvienas jūsų turi užmušti visus tuos savo žmones, kurie prijunko prie Peoro Baalo.“

⁶ Kaip tik tuo metu vienas izraelitas atėjo ir atsivedė į savo šeimą midjanietę moterį, matant Mozei ir visai izraelitų bendrijai, beverkiančiai prie įėjimo į Susitikimo Palapinę. ⁷ Tai pamatęs, kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehas atsikėlė ir nuėjo nuo bendrijos. Pasiėmęs į ranką ietį, ⁸ jis nusekė izraelitą į palapinę ir perdūrė per pilvą abu ­ izraelitą ir moterį. Tad maras tarp izraelitų buvo sutramdytas. ⁹ O vis dėlto maru mirė dvidešimt keturi tūkstančiai.

¹⁰ Tada VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ¹¹ „Kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehas nukreipė mano pyktį nuo izraelitų, parodydamas tokį atsidavimą man, kad aš savo įšėlimu nebesunaikinau izraelitų. ¹² Todėl pasakyk: ‘Aš suteikiu jam draugystės Sandorą. ¹³ Ji bus jam ir jo palikuonims po jo amžinos kunigystės sandora, nes jis, atlikdamas permaldavimą už izraelitus, elgėsi atsiduodamas savo Dievui.’“

¹⁴ Užmuštasis izraelitas, užmuštas drauge su midjaniete, buvo Saluvo sūnus Zimris, Simeono giminei priklausančių protėvių namų galva, ¹⁵ o užmuštoji midjanietė ­ Cūro, kuris buvo vienos kilties, tai yra vienų protėvių namų Midjane galva, duktė Kozbė.

¹⁶ VIEŠPATS tarė Mozei: ¹⁷ „Neduok midjaniečiams ramybės ir nugalėk juos, ¹⁸ nes jie nedavė jums ramybės apgaule, kuria apgavo jus per Peorą ir per Midjano vado dukterį Kozbę, savo seserį. Ji buvo užmušta tą dieną, kai dėl Peoro jus ištiko maras.“