²¹ Ryto metą Bileamas atsikėlė ir, pasibalnojęs savo asilą, iškeliavo su Moabo didžiūnais.

Kalbanti asilė

²² Bet jo kelionė sukėlė Dievo pyktį, ir VIEŠPATIES angelas atsistojo ant kelio jam sutrukdyti. O jis, dviejų tarnų lydimas, jojo ant asilės. ²³ Pamačiusi ant kelio stovintį angelą su ištrauktu iš makšties kalaviju rankoje, asilė pasuko iš kelio ir nuėjo į laukus. Bileamas turėjo ją mušti, kad ji grįžtų į kelią. ²⁴ Tada VIEŠPATIES angelas atsistojo skersai siauro tako tarp vynuogynų su sienomis iš abiejų pusių. ²⁵ Pamačiusi VIEŠPATIES angelą, asilė šliejosi prie sienos ir nudrėskė į sieną Bileamui koją. O šis vėl ją mušė. ²⁶ Tada VIEŠPATIES angelas paėjėjo pirmyn ir atsistojo tokioje siauroje vietoje, kur nebebuvo įmanoma pasukti nei į dešinę, nei į kairę. ²⁷ Pamačiusi VIEŠPATIES angelą, asilė susmuko po Bileamu. Bileamas įniršo ir mušė asilę lazda. ²⁸ Tada VIEŠPATS atvėrė asilės burną, ir ji tarė Bileamui: „Ką tau padariau, kad mane mušei tuos tris kartus?“ ²⁹ Bileamas atsakė asilei: „Kad tu mane pajuokei! O kad turėčiau rankoje kalaviją! Tuojau pat tave užmuščiau!“ ³⁰ Tačiau asilė tarė Bileamui: „Bet ar aš nesu tavo asilė, ant kurios jodinėjai visą savo gyvenimą ligi šios dienos? Argi esu taip pasielgusi su tavimi kada nors anksčiau?“­ „Ne“, ­ atsakė jis.

³¹ Tada VIEŠPATS atvėrė Bileamui akis. Ir jis pamatė VIEŠPATIES angelą, stovintį ant kelio su ištrauktu iš makšties kalaviju rankoje. Jis nusilenkė ir parpuolė kniūbsčias. ³² VIEŠPATIES angelas tarė jam: „Kodėl mušei savo asilę tuos tris kartus? Štai aš atėjau sutrukdyti, nes tavo kelionė man nepatinka. ³³ Asilė, mane matydama, metėsi į šalį nuo manęs tuos tris kartus. Jei ji nebūtų metusis į šalį, tave būčiau užmušęs, o ją gyvą palikęs.“ ³⁴ Tada Bileamas tarė VIEŠPATIES angelui: „Nusidėjau, nes nežinojau, kad stovėjai ant kelio man pasipriešinti. Todėl dabar, jei tau tai nepatinka, grįšiu namo.“ ³⁵ VIEŠPATIES angelas tarė Bileamui: „Eik su tais vyrais. Bet kalbėk tik tai, ką sakysiu kalbėti.“ Bileamas tada keliavo toliau su Balako didžiūnais.

³⁶ Išgirdęs, kad atvyko Bileamas, Balakas išėjo jo pasitikti prie Ir Moabo, esančio prie Arnono ribos, pačiame šalies pakraštyje. ³⁷ Balakas tarė Bileamui: „Argi nesiunčiau pasiuntinių tavęs pakviesti? Kodėl tada neatėjai pas mane? Argi iš tikrųjų nepajėgsiu tavęs pagerbti?“ ³⁸ Bileamas atsakė Balakui: „Štai atėjau pas tave, bet ar tikrai turiu galios ką nors kalbėti? Aš galiu tarti tik žodį, kurį Dievas įdeda man į lūpas“.

³⁹ Tada Bileamas keliavo drauge su Balaku ir atvyko į Kirjat Hucotus. ⁴⁰ Čia Balakas, paaukojęs jaučių ir avių, patiekė jų Bileamui ir su juo buvusiems didžiūnams.

Pirmas pranašavimas

⁴¹ Kitą dieną Balakas paėmė Bileamą ir užvedė jį ant Bamot Baalo. Iš ten jis galėjo matyti dalį tautos.

¹ Bileamas tarė Balakui: „Pastatyk man čia septynis aukurus ir parūpink septynis jaučius bei septynis avinus.“ ² Balakas padarė, kaip Bileamas buvo paliepęs. Balakas ir Bileamas paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną. ³ Tada Bileamas tarė Balakui: „Stovėk čia, prie savo deginamosios aukos, kol aš grįšiu. Gal ateis VIEŠPATS manęs pasitikti. Ką jis man apreikš, tau pasakysiu.“ Ir jis palypėjo ant plikos kalvos.

⁴ Dievas pasitiko Bileamą. „Parengiau anuos septynis aukurus ir paaukojau ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną“, ­ pasakė jam Bileamas. ⁵ VIEŠPATS, įdėjęs žodį Bileamui į lūpas, tarė: „Grįžk pas Balaką ir taip jam kalbėk.“ ⁶ Jis sugrįžo pas Balaką ir žiūri: tas tebestovi prie savo deginamosios aukos drauge su visais Moabo didžiūnais. ⁷ Tada Bileamas ėmė pranašauti, sakydamas:

„Balakas atvedė mane iš Aramo,

Moabo karalius iš Rytų kalnų:

‘Ateik, prakeik man Jokūbą;

ateik, pasmerk Izraelį!’

⁸ Kaip aš galiu prakeikti,

ko Dievas neprakeikė?

Kaip aš galiu pasmerkti tuos,

kurių VIEŠPATS nepasmerkė?

⁹ Net nuo uolų viršūnės aš juos matau,

nuo kalvų juos stebiu.

Štai tauta, atskirai gyvenanti,

ji atokiai laikosi nuo kitų tautų!

¹⁰ Kas gali suskaityti Jokūbo dulkes

ir žinoti vėjo nešamų Izraelio dulkelių skaičių?

Tebūna man leista mirti teisiųjų mirtimi,

tebūna, kad mano galas būtų panašus į jo!“

¹¹ Tada Balakas tarė Bileamui: „Ką tu padarei? Aš atvedžiau tave prakeikti mano priešus, o tu juos laiminte palaiminai!“ ­ ¹² „Argi ne tai, ką VIEŠPATS deda man į burną, aš turiu ištikimai pakartoti?“

Antras pranašavimas

¹³ Balakas tarė: „Prašyčiau eiti su manimi į kitą vietą, iš kur galėsi juos matyti. Matysi tik dalį, visų jų nematysi. Tada iš ten juos prakeik.“ ¹⁴ Tada užvedė jį į Cofimo lauką ant Pisgos viršūnės ir, pastatęs septynis aukurus, paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną. ¹⁵ Bileamas tarė Balakui: „Stovėk čia prie savo deginamosios aukos, kol aš ten sutiksiu VIEŠPATĮ.“ ¹⁶ VIEŠPATS sutiko Bileamą ir, įdėjęs žodį jam į lūpas, tarė: „Grįžk pas Balaką ir taip jam kalbėk.“ ¹⁷ Bileamas sugrįžo pas jį ir žiūri: jis tebestovi prie savo deginamosios aukos drauge su Moabo didžiūnais. „Ką pasakė VIEŠPATS?“ ­ paklausė Balakas. ¹⁸ Tada Bileamas ėmė pranašauti, sakydamas: „Atsistok, Balakai, ir klausykis;

palenk ausį mano liudijimui, Ciporo sūnau.

¹⁹ Dievas nėra žmogus, kad meluotų,

ar mirtingasis, kad keistų savo mintį.

Tai argi jis neįvykdys,

ką pažadėjo?

Argi jis nepadarys,

ką pasakė?

²⁰ Žiūrėk, aš gavau įsakymą palaiminti:

kai jis palaimina,

aš negaliu to pakeisti.

²¹ Negresia pavojus Jokūbui,

nematyti nelaimės Izraelyje.

VIEŠPATS, jų Dievas, yra su jais;

su jais jų Karaliaus pergalė.

²² Dievas, vedantis juos iš Egipto,

jiems tarsi laukinio jaučio ragų galia.

²³ Žiūrėk! Tikrai nėra kerų prieš Jokūbą,

nėra burtų prieš Izraelį.

Nūnai bus sakoma apie Jokūbą ir Izraelį:

‘Žiūrėk, ką padarė Dievas!’

²⁴ Tai tauta, besikelianti tarsi liūtė,

pašokanti tarsi liūtas!

Ji negula, kol nesuėda grobio

ir neišgeria užmuštųjų kraujo.“

²⁵ „Jei negali jų prakeikti, ­ Balakas tarė Bileamui, ­ tai bent nelaimink!“ ²⁶ Bet Bileamas atsakė Balakui: „Argi aš tau nesakiau: ‘Ką VIEŠPATS sako, tai aš turiu sakyti’?“

Trečias pranašavimas

²⁷ Tada Balakas tarė Bileamui: „Prašom eiti, nuvesiu tave į kitą vietą. Galbūt Dievui patiks, kad prakeiktumei juos iš ten.“ ²⁸ Balakas užvedė Bileamą ant Peoro viršūnės, žvelgiančios žemyn į Ješimoną. ²⁹ Bileamas tarė Balakui: „Pastatyk čia septynis aukurus ir parūpink septynis jaučius ir septynis avinus.“ ³⁰ Balakas padarė, kaip Bileamas buvo paliepęs, ir paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną.