⁹ Jūs nesate kūniški, bet dvasiški, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo. ¹⁰ Jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas, tiesa, marus dėl nuodėmės, bet dvasia ­ gyva dėl teisumo. ¹¹ Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis, prikėlęs iš numirusių Kristų, atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.

¹² Taigi, broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną. ¹³ Jei jūs gyvenate pagal kūną, mirsite. Bet jei Dvasia marinate kūniškus darbus, gyvensite.

¹⁴ Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. ¹⁵ Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ ¹⁶ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. ¹⁷ O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Mes Dievo paveldėtojai ir paveldėtojai drauge su Kristumi, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti.

Būsimoji garbė

¹⁸ Aš esu tikras, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. ¹⁹ Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. ²⁰ Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei ­ ne savo noru, bet pavergėjo valia ­ su viltimi, ²¹ kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. ²² Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. ²³ Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime Dvasios pirmuosius vaisius, ir mes dejuojame, laukdami įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo. ²⁴ Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? ²⁵ Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai.