¹³ Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę; ¹⁴ galgi pavyks man sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti. ¹⁵ Juk jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?

¹⁶ Jei pirmkepė duona šventa, tai šventa ir tešla. Jei šaknis šventa, tai ir šakos. ¹⁷ Jeigu kai kurios šakos nulaužtos, o tu, laukinis alyvmedis, esi jų vietoje įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio sulčių dalininku, ¹⁸ tai bent nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave. ¹⁹ Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas“? ²⁰ Gerai! Jos netikėjimo nulaužtos, o tu stovi tikėjimu. Tad nesipuikuok, verčiau bijok! ²¹ Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, tai kažin ar pagailės tavęs? ²² Įsižiūrėk į Dievo maloningumą ir griežtumą: nupuolusiems ­ griežtumas, o tau ­ Dievo maloningumas, jei laikysiesi jo maloningumo, antraip ir tu būsi iškirstas! ²³ Bet ir anie, jei nepasiliks netikintys, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl priskiepyti. ²⁴ Tad jeigu tu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai dar lengviau anie bus priskiepyti pagal prigimtį savajame alyvmedyje.