1 Choro vadovui. Dovydo psalmė. Giesmė. 2 Pakyla Dievas, išsisklaido jo priešai; bėga nuo jo veido tie, kurie jo neapkenčia. 3 Kaip blaškomi dūmai jie pradingsta; kaip prieš ugnį tirpstantis vaškas nedorėliai pražūva prieš Dievą. 4 O teisieji linksminasi; jie džiūgauja Dievo Artume, jie laimingi ir krykštauja iš džiaugsmo. 5 Giedokite Dievui, giedokite šlovės giesmes jo vardui; aukštinkite tą, kuris joja ant debesų, kurio vardas yra VIEŠPATS; džiūgaukite jo Artume. 6 Našlaičių tėvas ir našlių gynėjas tai Dievas savo šventoje buveinėje. 7 Dievas duoda benamiams namus, išlaisvina kalinius gyvus ir sveikus; o maištingieji lieka gyventi dykynėje. 8 Dieve, kai tu vedei savo tautą, kai žygiavai per dykumą, Sela 9 žemė drebėjo, dangus prapliupo lietumi Artume Dievo, Sinajaus Dievo, Artume Dievo, Izraelio Dievo. 10 Siuntei gausų lietų, Dieve, atgaivinai savo nualintą paveldą; 11 tavo žmonės ten rado namus; iš savo gerumo, Dieve, tu pasirūpinai vargstančiais. 12 VIEŠPATS ištaria žodį, ir didis būrys moterų neša gerą žinią: 13 „Bėga, bėga kariuomenių karaliai! Moterys namie dalijasi grobiu, 14 nors jos likosi tarp avidžių, balandžio pasidabruotais sparnais, geriausiu auksu paauksuotomis jo plunksnomis. 15 Visagaliui ten blaškant karalius, krito sniegas ant Calmono kalno.“ 16 O didingasis kalne, Bašano kalne, daugelio viršūnių kalne, Bašano kalne! 17 Daugelio viršūnių kalne, kodėl žvairuoji į kalną, kurį Dievas išsirinko savo buveine ir kuriame VIEŠPATS gyvens amžinai? 18 Dievo kovos vežimų dusyk po dešimt tūkstančių tūkstančių tūkstančiai; VIEŠPATS žygiuoja iš Sinajaus į šventąją vietą. 19 Tu kopei į aukštąjį kalną, vedeisi belaisvius su palyda ir priėmei dovanas iš žmonių, net iš tų, kurie maištauja. VIEŠPATS Dievas ten gyvens! |