17 Kiek ilgai, VIEŠPATIE, tu tik stebėsi? Gelbėk mane nuo laukinių žvėrių, mano gyvastį nuo šių liūtų! 18 Tada dėkosiu tau tavo tautos sueigoje, šlovinsiu tave didžiojoje spūstyje. 19 Neleisk mano priešams, tiems melagiams, linksmintis dėl mano pralaimėjimo; neleisk nekenčiantiems manęs be priežasties šaipytis su džiaugsmu iš mano skausmo. 20 Juk jiems rūpi ne ramybės linkėti, o kėslauti prieš ramius žmones. 21 Jie kaltina mane, šaukdami: „Aha! aha! Savo akimis tai matėme!“ 22 Tu matei, VIEŠPATIE! Tad netylėk! Neatsitolink, Viešpatie, nuo manęs. 23 Pabusk! Skubėk manęs ginti! Mano Dieve ir mano Viešpatie, gink mano bylą! 24 Viešpatie, mano Dieve, išteisink mane, paisydamas teisingumo, ir neleisk jiems dėl manęs džiaugtis. 25 Neleisk jiems sakyti: „Aha, mes savo padarėme!“ Neleisk jiems kalbėti: „Mes jį sunaikinome!“ 26 Visi, kas džiūgauja dėl mano nelaimės, tebūna sugėdinti ir apstulbinti; kas aukštinosi prieš mane, tebūna apsiaustas gėda ir negarbe. 27 Kas trokšta mano išteisinimo, tešūkauja iš džiaugsmo ir tesilinksmina, nuolatos tekartoja: „Didis tas VIEŠPATS, kuris džiaugiasi savo tarno gerove!“ 28 Tada apsakysiu tavo teisumą ir šlovinsiu tave visą dieną. | 
