1 Dovydo, jam apsimetus pamišėliu prieš Abimelechą ir, kai šis jį išvarė, pasitraukus. 2 א Visuomet VIEŠPATĮ garbinsiu, jo šlovė nuolat bus mano lūpose. 3ב Aš didžiuojuosi VIEŠPAČIU; romieji girdės tai ir džiaugsis. 4ג Skelbkite su manimi VIEŠPATIES didybę, aukštinkime jo vardą drauge! 5ד Kreipiausi į VIEŠPATĮ, ir jis man atsakė, išgelbėjo iš visų mano baimių. 6ה Pažvelkite į jį ir pralinksmėkite; niekada jums nereikės kęsti gėdos. 7ז Vargšas šaukėsi, ir VIEŠPATS išgirdo, iš visų vargų išgelbėjo. 8ח VIEŠPATIES angelas saugo tuos, kurie jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti. 9ט Išbandykite ir patirkite patys, koks geras VIEŠPATS. Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją! 10י Pagarbiai bijokite VIEŠPATIES, visi jo šventieji, nes kas pagarbiai jo bijo, tas nieko nestokoja! 11כ Net liūtukai kenčia skurdą ir alkį, o einantiems pas VIEŠPATĮ nieko netrūksta. | 
