²⁰ Bet tu, VIEŠPATIE, nesitolink nuo manęs!

Mano stiprybe, skubėk man padėti!

²¹ Gelbėk mane nuo kalavijo,

mano brangią gyvastį iš šunies letenų!

²² Trauk mane iš liūto nasrų!

Nuo tų laukinių jaučių ragų gelbėk mane!

²³ Tada aš skelbsiu tavo vardą broliams ir seserims,

šlovinsiu tave jų sueigose.

²⁴ Pagarbiai VIEŠPATIES bijantieji,

šlovinkite jį!

Visi Jokūbo palikuonys,

garbinkite jį!

Visi Izraelio vaikai,

drebėkite prieš jį!

²⁵ Juk jis nepaniekino

ir neatmetė vargšo maldavimo,

jis nenusuko nuo jo savo veido,

bet išgirdo, kai varguolis šaukėsi.

²⁶ Iš tavęs kyla mano šlovės giesmė didžiojoje sueigoje!

Ką tau pažadėjau, vykdysiu tarp tavęs pagarbiai bijančiųjų.

²⁷ Vargšai valgys, kiek norės, ir bus sotūs,

šlovins VIEŠPATĮ jo ieškantieji.

Teatsigauna jų širdys amžinai!

²⁸ Visi žemės pakraščiai atsimins ir gręšis į VIEŠPATĮ,

visų tautų žmonės puls prieš jį kniūbsti.

²⁹ Juk VIEŠPATS yra Valdovas,

jis viešpatauja tautoms.

³⁰ Jam iš tikrųjų žemai lenksis visi,

kurie miega žemėje;

prieš jį lenksis visi,

kurie žengia į dulkes.

Ir aš jam gyvensiu.

³¹ Mano palikuonys jam tarnaus;

apie Viešpatį bus pasakojama būsimajai kartai,

jo teisūs darbai skelbiami dar negimusiai tautai.