³⁸ Vijau priešus ir sudorojau,

negrįžau, kol jie nebuvo sunaikinti.

³⁹ Sunaikinau juos ­ parbloškiau juos taip,

kad jie daugiau nebepakilo ­ jie krito man po kojų.

⁴⁰ Juk tu apjuosei mane jėga kovai,

privertei priešus prieš mane klupti.

⁴¹ Tu privertei priešus,

kurie manęs nekenčia, atsukti man nugarą,

ir aš juos sudorojau.

⁴² Jie žvalgėsi, bet nebuvo kam jų gelbėti;

jie šaukėsi VIEŠPATIES, bet jis neatsiliepė.

⁴³ Barsčiau juos kaip žemės dulkes vėjyje,

mindžiau juos kaip kelio purvą.

⁴⁴ Tu išgelbėjai mane nuo kivirčo su tauta,

padarei mane tautų galva.

Tauta, kurios nepažinau, tapo mano valdiniais.

⁴⁵ Vos išgirdę apie mane, jie man pakluso;

svetimšaliai gūždamiesi atėjo pas mane.

⁴⁶ Svetimšaliai neteko drąsos

ir drebėdami išėjo iš savo tvirtovių.

⁴⁷ Tegyvuoja VIEŠPATS!

Tebūna pašlovinta mano Uola

ir išaukštintas Dievas, kuris mane išgelbėjo!

⁴⁸ Tas Dievas, kuris suteikė man pergalę

ir pajungė man tautas,

⁴⁹ kuris išgelbėjo mane nuo priešų,

net išaukštino prieš maištininkus

ir apsaugojo nuo nuožmiųjų!

⁵⁰ Todėl, VIEŠPATIE, šlovinsiu tave tautoms,

tavo vardui giesmes giedosiu.

⁵¹ Tu dovanoji pergales savo karaliui,

rodai ištikimą meilę savo pateptajam

Dovydui ir jo palikuonims per amžius.“