¹⁷ Jis ištiesė ranką iš aukštybių

ir paėmė mane;

jis ištraukė mane iš galingų vandenų.

¹⁸ Jis išgelbėjo mane nuo stipraus priešo,

nuo tų, kurie manęs nekentė,

nes buvo stipresni už mane.

¹⁹ Negando dieną jie mane užpuolė,

bet VIEŠPATS buvo mano ramstis.

²⁰ Jis išvedė mane iš pavojaus,

išgelbėjo mane, nes yra mane pamėgęs.

²¹ VIEŠPATS atlygino man pagal mano teisumą,

atmokėjo man pagal mano rankų švarumą,

²² nes laikiausi VIEŠPATIES kelio

ir nedoru darbu nuo savo Dievo neatsitraukiau,

²³ nes visi jo įsakai man buvo prieš akis,

ir nuo jo įstatų aš neatsimečiau.

²⁴ Buvau doras,

saugojausi kaltės.

²⁵ Užtat VIEŠPATS ir atmokėjo man pagal mano teisumą,

pagal mano rankų švarumą jo akyse.

²⁶ Su ištikimu tu elgiesi ištikimai,

su doru žmogumi ­ dorai.

²⁷ Su nuoširdžiu tu elgiesi nuoširdžiai,

bet su sukčiumi ­ gudriai.

²⁸ Juk tu išgelbsti nuolankiuosius,

o išdidžiuosius pažemini.

²⁹ Juk mano žibintą, VIEŠPATIE, tu uždegei.

VIEŠPATS, mano Dievas, apšviečia mano tamsybes.

³⁰ Juk per tave galiu paimti užkardą,

su savo Dievu galiu peršokti mūrą.

³¹ Šio Dievo kelias tobulas,

VIEŠPATIES žodis išgrynintas ugnimi.

Jis skydas visiems, ieškantiems pas jį pastogės.

³² Juk kas yra Dievas, jei ne VIEŠPATS?

Kas yra Uola, jei ne mūsų Dievas,

³³ tas Dievas, kuris apjuosė mane jėga

ir padarė saugų mano kelią?

³⁴ Jis davė man kaip stirnos kojas

ir nuvedė į saugias aukštumas.

³⁵ Jis taip lavina mano rankas kovai,

kad mano raumenys gali įtempti stipriausią lanką.

³⁶ Tu davei man savo apsaugos skydą,

tavo dešinė man padėjo,

tavo pagalba padarė mane didį.

³⁷ Tu leidai man išlikti laisvam,

ir mano kojos nepaslydo.