¹ Tuomet Dievas atsiminė Nojų ir visus žvėris, ir visus galvijus, buvusius su juo laive. Dievas pasiuntė vėją pūsti virš žemės, ir vandenys atslūgo. ² Bedugnės šaltiniai ir dangaus skliauto užtūros buvo uždarytos, liūtis iš dangaus sulaikyta, ³ ir vandenys pamažu traukėsi nuo žemės. Praslinkus šimtui penkiasdešimt dienų, vandenys buvo taip nusekę, ⁴ kad septinto mėnesio septynioliktą dieną laivas sustojo Ararato kalnuose. ⁵ O vandenys vis labiau ir labiau seko iki dešimto mėnesio. Dešimto mėnesio pirmą dieną pasirodė kalnų viršūnės.

⁶ Praslinkus keturiasdešimt dienų, Nojus atidarė laivo langą, kurį buvo įtaisęs, ⁷ ir išleido varną. Jis skraidžiojo šen ir ten, laukdamas, kol žemėje išdžius vandenys. ⁸ Tuomet jis išleido iš laivo balandį pažiūrėti, ar vandenys buvo nusekę žemės paviršiuje. ⁹ Bet balandis negalėjo rasti vietos kojoms pailsėti ir sugrįžo pas jį į laivą, nes vandenys dar tebebuvo ant viso žemės paviršiaus. Jis ištiesė ranką, paėmė balandį ir įkėlė į savo laivą. ¹⁰ Palaukęs dar septynias dienas, jis vėl išleido iš laivo balandį. ¹¹ Vakare balandis sugrįžo pas jį, ir jo snape buvo nuskintas alyvmedžio lapas! Dabar Nojus žinojo, kad vandenys žemėje jau buvo nusekę. ¹² Tuomet jis palaukė dar septynias dienas ir vėl išleido balandį. Šį kartą tasai pas jį nebesugrįžo.

¹³ Šeši šimtai pirmų metų pirmo mėnesio pirmą dieną vandenys žemėje pradėjo sekti. Nojus nukėlė laivo dangą, apsižvalgė ir pamatė, kad žemės paviršius džiūsta. ¹⁴ Antro mėnesio dvidešimt septintą dieną žemė buvo sausa. ¹⁵ Tuomet Dievas tarė Nojui: ¹⁶ „Eik iš laivo drauge su savo žmona, sūnumis ir sūnų žmonomis. ¹⁷ Išlaipink kartu visus su tavimi esančius gyvūnus, visas gyvas būtybes: paukščius, gyvulius ir visus žemės roplius. Teužplūsta jie žemę, tebūna vaisingi ir tesidaugina žemėje.“ ¹⁸ Išlipo tat Nojus drauge su sūnumis ir žmona bei sūnų žmonomis. ¹⁹ Visi gyvuliai, visi ropliai ir visi paukščiai ­ visa, kas juda žemėje ­ išlipo iš laivo šeimomis.

²⁰ Tuomet Nojus pastatė VIEŠPAČIUI aukurą ir, parinkęs iš visų švariųjų gyvulių ir visų švariųjų paukščių, paaukojo ant aukuro deginamąsias atnašas. ²¹ Užuodęs malonų kvapą, VIEŠPATS tarė sau: „Niekada daugiau nebepasmerksiu žemės už žmonių kaltes, nes žmogaus širdies polinkiai pikti nuo pat jaunumės. Niekada daugiau nebenaikinsiu visų gyvūnų, kaip esu padaręs.

²² Ligi tik žemė tvers,

sėja ir pjūtis,

šaltis ir šiluma,

vasara ir žiema,

diena ir naktis

nesiliaus.“

¹ Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir tarė jiems: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę. ² Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai ­ visa, kas juda žemėje, ir visos jūrų žuvys. Į jūsų rankas jie atiduoti. ³ Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus. ⁴ Tiktai mėsos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite. ⁵ Taip pat ir už jūsų kraują, jūsų gyvybę, reikalausiu atsiskaityti: iš kiekvieno gyvulio to reikalausiu ir iš žmonių ­ iš kiekvieno už artimo kraują ­ reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę.

⁶ Kas pralieja žmogaus kraują,

to kraują taip pat pralies žmogus,

nes pagal savo paveikslą

Dievas sukūrė žmogų. ⁷ O jūs būkite vaisingi ir dauginkitės,

pliskite žemėje ir užvaldykite ją!“

⁸ Tuomet Dievas tarė Nojui ir su juo buvusiems sūnums: ⁹ „Štai sudarau Sandorą su jumis ir jūsų būsimais palikuonimis, ¹⁰ su visais gyvūnais, esančiais su jumis, ­ paukščiais, galvijais ir visais su jumis buvusiais žemės gyvuliais, kurie tik išlipo iš laivo. ¹¹ Aš palaikysiu Sandorą su jumis: niekada daugiau visi mirtingieji gyvūnai nebebus tvano vandenų išnaikinti, niekada daugiau nebebus tvano žemei nuniokoti. ¹² Ir tai, ­ pridūrė Dievas, ­ bus ženklas, kurį duodu visiems amžiams, mano Sandoros tarp manęs ir jūsų bei visų su jumis esančių gyvūnų: ¹³ savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas Sandoros tarp manęs ir žemės. ¹⁴ Kai supūsiu viršum žemės debesis ir pasirodys debesyje mano lankas, ¹⁵ aš atsiminsiu savo Sandorą tarp manęs ir jūsų bei visų mirtingųjų gyvūnų, ir vandenys niekada daugiau nebetaps tvanu visiems mirtingiesiems sunaikinti. ¹⁶ Kai lankas bus debesyje, aš pažvelgsiu į jį ir atsiminsiu Sandorą tarp Dievo ir visų gyvūnų ­ visų žemėje esančių mirtingųjų.“ ¹⁷ Dievas sakė Nojui: „Tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir visų žemėje esančių mirtingųjų“.

¹⁸ Nojaus sūnūs, išlipusieji iš laivo, buvo Semas, Chamas ir Jafetas. Chamas buvo Kanaano tėvas. ¹⁹ Tai buvo Nojaus sūnūs, ir iš jų buvo apgyvendinta visa žemė.

²⁰ Nojus, žemės artojas, pirmas įsiveisė vynuogyną. ²¹ Jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas palapinėje. ²² Chamas, Kanaano tėvas, pamatė savo tėvo nuogumą ir papasakojo savo dviem broliams lauke. ²³ Tuomet Semas ir Jafetas paėmė drabužį, užsidėjo jį ant pečių ir, eidami atbuli, uždengė savo tėvo nuogumą. Kadangi jų veidai buvo nugręžti į kitą pusę, nuogo savo tėvo jie nematė. ²⁴ Išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jo jauniausias sūnus buvo jam padaręs, ²⁵ Nojus tarė:

„Tebūna prakeiktas Kanaanas!

Jis bus žemiausias vergas

savo broliams.“ ²⁶ Ir pridūrė:

„Šlovė VIEŠPAČIUI,

Semo Dievui!

Tebūna Kanaanas jiems vergas! ²⁷ Tepadaro Dievas vietos Jafetui,

teleidžia jam gyventi Semo palapinėse,

o Kanaanas tebūna jų vergas.“

²⁸ Po tvano Nojus gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.

²⁹ Iš viso Nojus gyveno devynis šimtus penkiasdešimt metų. Po to jis mirė.

¹ Štai palikuonys Nojaus sūnų ­ Semo, Chamo ir Jafeto; vaikai jiems gimė po tvano.

² Jafeto palikuonys: Gomeras, Magogas, Madajas, Javanas, Tubalas, Mešechas ir Tyras. ³ Gomero palikuonys: Aškenazas, Rifatas ir Togarma. ⁴ Javano palikuonys: Eliša, Taršišas, Kitimai ir Rodanimas. ⁵ Iš jų pasklido salų tautos savo kraštuose su savo kalba pagal kiltis ir tautas.

⁶ Chamo palikuonys: Kušas, Egiptas, Putas ir Kanaanas. ⁷ Kušo palikuonys: Seba, Havila, Sabta, Rama ir Sabtecha. Ramos palikuonys: Šeba ir Dedanas. ⁸ Kušui gimė Nimrodas, pirmasis galiūnas žemėje. ⁹ VIEŠPATIES malone jis buvo galingas medžiotojas, todėl sakoma: „Kaip Nimrodas VIEŠPATIES malone galingas medžiotojas“. ¹⁰ Jo karalystės pradžia buvo Babelis, Erechas ir Akadas ­ miestai Šinaro krašte. ¹¹ Iš to krašto jis išėjo į Asiriją, ten pastatė Ninevę, Rehobot Irą, Kelachą ¹² bei Reseną tarp Ninevės ir Kelacho. Pastarasis miestas buvo sostinė. ¹³ Egiptui gimė ludai, anamimai, lehabiečiai, naftoachai, ¹⁴ patrosiečiai, kasluhai ir kaftoriečiai. Iš pastarųjų kilo filistinai.

¹⁵ Kanaanui gimė pirmagimis Sidonas ir Hetas, ¹⁶ taip pat jebusiečiai, amoritai, girgašai, ¹⁷ hivai, arkai, sinai, ¹⁸ arvadiečiai, cemarai ir hamatiečiai. Po to kanaaniečių kiltys pasklido. ¹⁹ Kanaaniečių žemė nuo Sidono driekėsi Geraro kryptimi iki pat Gazos, o Sodomos, Gomoros, Admos ir Ceboimų kryptimi ­ iki pat Lešos. ²⁰ Tokie tat Chamo palikuonys pagal jų kiltis ir kalbas, kraštus ir tautas.

²¹ Taip pat ir Semui, visų Ebero vaikų protėviui ir vyresniam Jafeto broliui, gimė vaikų. ²² Semo palikuonys: Elamas, Asūras, Arpachšadas, Ludas ir Aramas. ²³ Aramo palikuonys: Ucas, Hulas, Geteras ir Mašas. ²⁴ Arpachšadui gimė Šelachas, o Šelachui ­ Eberas. ²⁵ Eberui gimė du sūnūs: pirmasis buvo vardu Pelegas, nes jo dienomis buvo padalyta žemė, o jo brolis ­ Joktanas. ²⁶ Joktanui gimė Almodadas, Šelefas, Hacarmavetas, Jerachas, ²⁷ Hadoramas, Uzalas, Dikla, ²⁸ Obalas, Abimaelis, Šeba, ²⁹ Ofyras, Havila ir Jobabas. Tai vis Joktano palikuonys. ³⁰ Jų gyvenvietės driekėsi nuo Mešos iki pat Sefaro, iki kalnų krašto rytuose. ³¹ Tokie tat Semo palikuonys pagal jų kiltis ir kalbas, kraštus ir tautas.

³² Tokios tat Nojaus sūnų kiltys pagal jų šeimas ir tautas. Po tvano iš jų pasklido tautos žemėje.