¹ Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir tarė jiems: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę. ² Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai ­ visa, kas juda žemėje, ir visos jūrų žuvys. Į jūsų rankas jie atiduoti. ³ Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus. ⁴ Tiktai mėsos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite. ⁵ Taip pat ir už jūsų kraują, jūsų gyvybę, reikalausiu atsiskaityti: iš kiekvieno gyvulio to reikalausiu ir iš žmonių ­ iš kiekvieno už artimo kraują ­ reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę.

⁶ Kas pralieja žmogaus kraują,

to kraują taip pat pralies žmogus,

nes pagal savo paveikslą

Dievas sukūrė žmogų. ⁷ O jūs būkite vaisingi ir dauginkitės,

pliskite žemėje ir užvaldykite ją!“

⁸ Tuomet Dievas tarė Nojui ir su juo buvusiems sūnums: ⁹ „Štai sudarau Sandorą su jumis ir jūsų būsimais palikuonimis, ¹⁰ su visais gyvūnais, esančiais su jumis, ­ paukščiais, galvijais ir visais su jumis buvusiais žemės gyvuliais, kurie tik išlipo iš laivo. ¹¹ Aš palaikysiu Sandorą su jumis: niekada daugiau visi mirtingieji gyvūnai nebebus tvano vandenų išnaikinti, niekada daugiau nebebus tvano žemei nuniokoti. ¹² Ir tai, ­ pridūrė Dievas, ­ bus ženklas, kurį duodu visiems amžiams, mano Sandoros tarp manęs ir jūsų bei visų su jumis esančių gyvūnų: ¹³ savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas Sandoros tarp manęs ir žemės. ¹⁴ Kai supūsiu viršum žemės debesis ir pasirodys debesyje mano lankas, ¹⁵ aš atsiminsiu savo Sandorą tarp manęs ir jūsų bei visų mirtingųjų gyvūnų, ir vandenys niekada daugiau nebetaps tvanu visiems mirtingiesiems sunaikinti. ¹⁶ Kai lankas bus debesyje, aš pažvelgsiu į jį ir atsiminsiu Sandorą tarp Dievo ir visų gyvūnų ­ visų žemėje esančių mirtingųjų.“ ¹⁷ Dievas sakė Nojui: „Tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir visų žemėje esančių mirtingųjų“.

¹⁸ Nojaus sūnūs, išlipusieji iš laivo, buvo Semas, Chamas ir Jafetas. Chamas buvo Kanaano tėvas. ¹⁹ Tai buvo Nojaus sūnūs, ir iš jų buvo apgyvendinta visa žemė.

²⁰ Nojus, žemės artojas, pirmas įsiveisė vynuogyną. ²¹ Jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas palapinėje. ²² Chamas, Kanaano tėvas, pamatė savo tėvo nuogumą ir papasakojo savo dviem broliams lauke. ²³ Tuomet Semas ir Jafetas paėmė drabužį, užsidėjo jį ant pečių ir, eidami atbuli, uždengė savo tėvo nuogumą. Kadangi jų veidai buvo nugręžti į kitą pusę, nuogo savo tėvo jie nematė. ²⁴ Išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jo jauniausias sūnus buvo jam padaręs, ²⁵ Nojus tarė:

„Tebūna prakeiktas Kanaanas!

Jis bus žemiausias vergas

savo broliams.“ ²⁶ Ir pridūrė:

„Šlovė VIEŠPAČIUI,

Semo Dievui!

Tebūna Kanaanas jiems vergas! ²⁷ Tepadaro Dievas vietos Jafetui,

teleidžia jam gyventi Semo palapinėse,

o Kanaanas tebūna jų vergas.“

²⁸ Po tvano Nojus gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.

²⁹ Iš viso Nojus gyveno devynis šimtus penkiasdešimt metų. Po to jis mirė.