¹⁸ Kai nebėra svajonių, tauta praranda savitvardą,

bet tie, kurie laikosi Įstatymo, būna laimingi.

¹⁹ Tarnas vien žodžiais neišprusinamas;

nors ir supranta, ką sakai, jis nekreipia dėmesio.

²⁰ Ar matei žmogų, skubantį neapgalvotai kalbėti?

Iš kvailio galima daugiau tikėtis, negu iš jo!

²¹ Vergas, lepintas nuo mažens,

galų gale taps neklaužada.

²² Pikto būdo žmogus sukelia ginčą,

o karštakošis pridaro daug nusikaltimų.

²³ Žmogaus puikybė jį pažemins,

o nuolankiõs dvasios žmogus bus pagerbtas.

²⁴ Nekenčia savo gyvasties, kas sėbrauja su vagimi,

kas girdi keiksmą, bet nutyli.

²⁵ Žmonių baimė spendžia žmogui spąstus,

o kas pasitiki VIEŠPAČIU, tas apsaugomas.