Antrasis duonos padauginimas

²⁹ Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo. ³⁰ Prie jo susirinko didžiulė minia, kuri atsigabeno su savimi raišų, luošų, aklų, nebylių ir daugel kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o jis išgydė juos. ³¹ Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius pasveikstančius, raišius tiesiai vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir garbino žmonės Izraelio Dievą.

³² Susišaukęs mokinius, Jėzus tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nenoriu paleisti jų alkanų, kad nenusilptų kelyje.“ ³³ Mokiniai jam atsakė: „Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti šitokią minią?“ ³⁴ Jėzus paklausė: „Kiek turite duonos?“ Jie atsakė: „Septynis kepaliukus ir kelias žuveles.“ ³⁵ Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. ³⁶ Tada paėmė septynis duonos kepaliukus ir žuvis, padėkojo, laužė ir davė mokiniams, o mokiniai žmonėms. ³⁷ Visi valgė ir pasisotino. Ir pririnko nulikusių gabaliukų septynis pilnus krepšius. ³⁸ O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų. ³⁹ Paleidęs minią, jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano paribį.

¹ Čia pas jį atėjo fariziejų ir sadukiejų jo mėginti. Jie prašė parodyti jiems ženklą iš dangaus. ² Jis atsakė:

„Atėjus vakarui, jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus raudonas’ ­ ³ ir rytmetį: ‘Šiandien bus lietaus, nes rausta apniukęs dangus.’ Taigi jūs mokate aiškinti dangaus veidą, o laiko ženklų ­ ne. ⁴ Pikta ir neištikima giminė reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota kitokio ženklo, kaip tik Jonos ženklas.“ Ir, palikęs juos, nuėjo šalin.

Fariziejų ir sadukiejų raugas

⁵ Keldamiesi kitapus ežero, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos. ⁶ Jėzus jiems tarė: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo.“ ⁷ O jie svarstė: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos.“ ⁸ Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Mažatikiai! Kam tariatės neturį duonos? ⁹ Argi dar neįgijote išmonės? Ar neprisimenate penkių duonos kepaliukų penkiems tūkstančiams vyrų ir kiek pintinių pririnkote likučių?! ¹⁰ Arba septynių duonos kepaliukų keturiems tūkstančiams ir kiek krepšių pririnkote likučių?! ¹¹ Tad kaip nesusivokiate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!“ ¹² Tuomet jie suprato, kad jis buvo liepęs saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo.