¹ Anuo metu gandas apie Jėzų pasiekė tetrarcho Erodo ausis, ² ir jis savo tarnams pasakė: „Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos galios.“

³ Mat Erodas buvo įsakęs suimti Joną, sukaustyti ir įmesti į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados. ⁴ Jonas mat jam sakė: „Tau nevalia jos turėti.“ ⁵ Taigi Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo liaudies, kuri laikė jį pranašu.

⁶ Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir taip patiko Erodui, ⁷ kad jis prisiektinai pažadėjo duoti jai, ko tik prašysianti. ⁸ O ši, savo motinos primokyta, tarė: „Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą.“ ⁹ Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir dėl svečių liepė duoti. ¹⁰ Jis pasiuntė [budelį], kad nukirstų kalėjime Jonui galvą. ¹¹ Galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai. ¹² Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir davė žinią Jėzui.

Pirmasis duonos padauginimas

¹³ Tai išgirdęs, Jėzus laiveliu nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui. ¹⁴ Kai išlipo į krantą ir pamatė daugybę žmonių, Jėzui pagailo jų, ir jis išgydė jų ligonius. ¹⁵ Atėjus vakarui, prisiartino mokiniai ir tarė: „Vietovė tuščia, ir jau vėlus metas. Atleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto.“ ¹⁶ Jėzus atsakė: „Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti.“ l7 Jie atsiliepė: „Mes čia teturime penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis.“ ¹⁸ Jėzus tarė: „Atneškite man juos.“ ¹⁹ Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, jis paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė mokiniams, o tie dalijo žmonėms. ²⁰ Visi valgė ir pasisotino. Ir pririnko nulikusių gabaliukų dvylika pilnų pintinių. ²¹ O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų.

Jėzus eina vandeniu

²² Tuojau pat Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą, kol jis atleisiąs minią. ²³ Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir, atėjus vakarui, jis buvo ten vienas.

²⁴ Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. ²⁵ Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. ²⁶ Pamatę jį, einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir, manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti. ²⁷ Jėzus tuojau juos prakalbino: „Nenusiminkite! Tai aš. Nebijokite!“ ²⁸ Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu.“ ²⁹ Jis atsakė: „Eik!“ Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus. ³⁰ Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“ ³¹ Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Silpnatiki, ko suabejojai?!“ ³² Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. ³³ Tie, kurie buvo valtyje, pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“ ³⁴ Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete.

Išgydymai Genezarete

³⁵ Pažinę Jėzų, tos vietos gyventojai išgarsino jį visoje apylinkėje. Žmonės sugabeno pas jį visus sergančius. ³⁶ Jie prašė jį leisti palytėti nors apsiausto apvadą. Ir kas tik palietė, pasveiko.