¹ Anksti rytą aukštieji kunigai su seniūnais ir Rašto aiškintojais bei visa teismo taryba, padarę sprendimą, surakintą Jėzų nuvedė ir perdavė Pilotui. ² O Pilotas paklausė jį: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jis atsakė: „Tu pasakei.“

³ Tuo tarpu aukštieji kunigai visaip jį skundė. ⁴ Tad Pilotas vėl klausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai? Žiūrėk, kokiais dideliais dalykais jie tave kaltina.“ ⁵ Bet Jėzus daugiau nebeatsakinėjo, ir Pilotas labai stebėjosi. ⁶ Per šventes jis paleisdavo vieną kalinį, kurio žmonės prašydavo. ⁷ Tada buvo vienas kalinys, vardu Barabas, suimtas kartu su maištininkais, kurie sąmyšio metu buvo nužudę žmogų. ⁸ Susirinkusi minia pradėjo prašyti to, ką visuomet Pilotas darydavo. ⁹ Pilotas prabilo: „Ar norite, kad jums paleisčiau žydų karalių?“ ¹⁰ Mat jis žinojo, kad aukštieji kunigai jį buvo įskundę iš pavydo. ¹¹ Tačiau aukštieji kunigai sukurstė žmones reikalauti, kad verčiau paleistų jiems Barabą. ¹² Tada Pilotas vėl kreipėsi į juos: „O ką man daryti su žydų karaliumi?“ ¹³ Tie ėmė šaukti: „Ant kryžiaus jį!“ ¹⁴ Pilotas dar klausė: „O ką gi pikta jis yra padaręs?“ Tuomet jie pradėjo dar garsiau rėkti: „Ant kryžiaus jį!“ ¹⁵ Norėdamas įsiteikti miniai Pilotas paleido Barabą, o Jėzų nuplakdino ir atidavė nukryžiuoti.

Patyčios ir nukryžiavimas

¹⁶ Kareiviai nusivedė Jėzų į rūmų kiemą, tai yra pretorijų, ir ten sušaukė visą kuopą. ¹⁷ Jie apvilko jį purpuriniu apsiaustu, nupynę uždėjo jam erškėčių vainiką ¹⁸ ir pradėjo jį sveikinti: „Sveikas, žydų karaliau!“ ¹⁹ Jie daužė jam galvą nendrine lazda, spjaudė ir priklaupdami neva garbino jį. ²⁰ Prisityčioję nuvilko jam purpurinį apsiaustą ir apvilko jo paties drabužiais.

Tuomet jie išvedė Jėzų nukryžiuoti.