²⁹ Ir jis jiems pasakė palyginimą: „Stebėkite figmedį bei kitus medžius. ³⁰ Kai jie ima sprogti, jūs žinote arti esant vasarą. ³¹ Taip pat pamatę tai dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė arti. ³² Iš tiesų sakau jums: nepraeis ši karta, iki visa tai įvyks. ³³ Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.

³⁴ Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. ³⁵ It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. ³⁶ Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje.“

³⁷ Taip Jėzus dienomis mokydavo šventykloje, o naktis praleisdavo vadinamajame Alyvų kalne. ³⁸ Ir nuo ankstyvo ryto visi žmonės rinkdavosi jo pasiklausyti šventykloje.

¹ Buvo arti Neraugintosios duonos šventė, vadinama Velykomis. ² Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, tačiau bijojo liaudies.

³ O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną iš Dvylikos. ⁴ Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip jį išduoti. ⁵ Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų. ⁶ Judas apsiėmė ir pradėjo ieškoti progos išduoti jiems Jėzų taip, kad minia nesužinotų.

Paskutinė vakarienė

⁷ Taip atėjo Neraugintosios duonos diena, kada reikėjo pjauti Velykų avinėlį. ⁸ Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: „Eikite ir paruoškite mums Velykų vakarienę.“ ⁹ Jie paklausė: „O kur norėtum, kad mes paruoštume?“ ¹⁰ Jis atsakė: „Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Eikite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis užsuks, ¹¹ ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas prašė paklausti: Kur menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’ ¹² Ir jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Tenai ir paruoškite.“ ¹³ Nuėję jie rado viską, kaip Jėzus buvo sakęs, ir parengė Velykų stalą.