¹ Paskui Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. ² Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. ³ Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. ⁴ Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei apavo ir nieko kelyje nesveikinkite. ⁵ Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: „Ramybė šiems namams!“ ⁶ Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, sugrįš pas jus. ⁷ Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. ⁸ Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. ⁹ Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’ ¹⁰ O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: ¹¹ ‘Mes jums nukratome net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau prisiartino!’ ¹² Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui.

¹³ Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir atgailoję su ašutine ir pelenuose. ¹⁴ Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums. ¹⁵ Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus?! Tu nugarmėsi iki mirusiųjų pasaulio!

¹⁶ Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs.“