Marija pas Elzbietą

³⁹ Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. ⁴⁰ Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. ⁴¹ Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. ⁴² Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! ⁴³ Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! ⁴⁴ Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. ⁴⁵ Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta.“

Marijos giesmė

⁴⁶ O Marija prabilo:

⁴⁷ „Mano siela šlovina Viešpatį,

mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,

⁴⁸ nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.

Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,

⁴⁹ nes didžių dalykų padarė man Visagalis,

ir šventas yra jo vardas!

⁵⁰ Jis maloningas iš kartos į kartą

tiems, kurie jo klauso.

⁵¹ Jis parodo savo rankos galybę

ir išsklaido išdidžios širdies žmones.

⁵² Jis numeta galiūnus nuo sostų

ir išaukština mažuosius.

⁵³ Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,

turtuolius tuščiomis paleidžia.

⁵⁴ Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,

kad minėtų jo gailestingumą,

⁵⁵ kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams ­

Abraomui ir jo palikuonims per amžius.“