¹ Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. ² Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. ³ Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. ⁴ Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. ⁵ Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. ⁶ Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, ⁷ suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

⁸ Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. ⁹ Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, ¹⁰ bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną, kuri bus visai tautai. ¹¹ Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. ¹² Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose.“ ¹³ Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: ¹⁴ „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ ¹⁵ Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė.“ ¹⁶ Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. ¹⁷ Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. ¹⁸ O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. ¹⁹ Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. ²⁰ Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

²¹ Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose.

Paaukojimas šventykloje

²² Pasibaigus Mozės įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, ²³ kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, ­ ²⁴ ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus.

²⁵ Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. ²⁶ Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. ²⁷ Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, ²⁸ Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:

Simeono palaiminimas

²⁹ „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,

leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,

³⁰ nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą,

³¹ kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:

³² šviesą pagonims apšviesti

ir tavosios Izraelio tautos garbę.“

³³ Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. ³⁴ O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, ³⁵ ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“

Onos pranašystė

³⁶ Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero^[i1] giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, ³⁷ o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. ³⁸ Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.

Jėzaus jaunystė

³⁹ Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. ⁴⁰ Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.

⁴¹ Jo gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų^[i2]. ⁴² Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. ⁴³ Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo. ⁴⁴ Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų. ⁴⁵ Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę.

⁴⁶ Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. ⁴⁷ Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais. ⁴⁸ Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs.“ ⁴⁹ O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose^[i3]?“ ⁵⁰ Bet jie nesuprato jo žodžių.

⁵¹ Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje. ⁵² O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.