¹ Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. ² Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo ­ jis pats ar jo tėvai, ­ kad gimė neregys?“ ³ Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai.

⁴ Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė,

kolei diena.

Ateina naktis,

kada niekas negali darbuotis.

⁵ Kol esu pasaulyje,

esu pasaulio šviesa!“

⁶ Tai taręs, jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“ (Išvertus Siloamas reiškia „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis. ⁸ Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ ⁹ Vieni sakė: „Tai jis.“ Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus.“ O jis atsakė: „Taip, tai aš.“ ¹⁰ Tada jie klausė jį: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“ ¹¹ Jis išpasakojo: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamą nusiprausti.’ Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau.“ ¹² Jie vėl klausė: „Kur jisai?“ Šis atsakė: „Nežinau.“

¹³ Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. ¹⁴ O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas. ¹⁵ Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu.“ ¹⁶ Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo.“ O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutapo. ¹⁷ Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas.“

¹⁸ Žydai nenorėjo tikėti, kad jis tikrai buvęs aklas ir praregėjęs. Jie liepė pašaukti praregėjusiojo gimdytojus ¹⁹ ir ėmė juos tardyti: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“ ²⁰ Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas. ²¹ O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save.“ ²² Tėvai šitaip pasakė bijodami žydų. Mat žydai buvo nutarę, jog kas tik išpažintų Jėzų esant Mesiją, turėtų būti išmestas iš sinagogos. ²³ Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį.“

²⁴ Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis.“ ²⁵ Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu.“ ²⁶ Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“ ²⁷ Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“ ²⁸ Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes ­ Mozės mokiniai. ²⁹ Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome.“ ³⁰ Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis! ³¹ Žinome: Dievas nusidėjėlio neišklauso, bet jei kas yra pamaldus ir vykdo jo valią, tokį išklauso. ³² Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! ³³ Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti.“ ³⁴ Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk. ³⁵ Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ ³⁶ Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ ³⁷ Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba.“ ³⁸ Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“ ­ ir parpuolęs pagarbino jį. ³⁹ O Jėzus prabilo:

„Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo,

kad neregiai praregėtų,

o regintieji apaktų.“

⁴⁰ Prie jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“ ⁴¹ Jėzus atsakė:

„Jei būtumėte akli,

neturėtumėte nuodėmės,

bet štai jūs sakote: ‘Mes neakli!’ ­

Taigi jūs kalti.