⁵ Taigi jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. ⁶ Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą.

⁷ Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti.“ ⁸ (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) ⁹ Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.) ¹⁰ Jėzus jai tarė:

„Jei tu pažintum Dievo dovaną

ir kas yra tas, kuris tave prašo:

‘Duok man gerti’, ­

rasi pati būtum jį prašiusi,

ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“

¹¹ Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? ¹² Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ ¹³ Jėzus atsakė:

„Kiekvienas, kas geria šitą vandenį,

ir vėl trokš.

¹⁴ O kas gers vandenį, kurį aš duosiu,

tas nebetrokš per amžius,

ir vanduo, kurį jam duosiu,

taps jame versme vandens,

trykštančio į amžinąjį gyvenimą.“