⁴ Jam reikėjo eiti per Samariją. ⁵ Taigi jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. ⁶ Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą.

⁷ Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti.“ ⁸ (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) ⁹ Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.) ¹⁰ Jėzus jai tarė:

„Jei tu pažintum Dievo dovaną

ir kas yra tas, kuris tave prašo:

‘Duok man gerti’, ­

rasi pati būtum jį prašiusi,

ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“

¹¹ Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? ¹² Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ ¹³ Jėzus atsakė:

„Kiekvienas, kas geria šitą vandenį,

ir vėl trokš.

¹⁴ O kas gers vandenį, kurį aš duosiu,

tas nebetrokš per amžius,

ir vanduo, kurį jam duosiu,

taps jame versme vandens,

trykštančio į amžinąjį gyvenimą.“

¹⁵ Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai!“ ¹⁶ Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia.“ ¹⁷ Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro.“ Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, ¹⁸ nes jau esi turėjusi penkis vyrus, ir dabartinis ­ ne tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei.“ ¹⁹ Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog esi pranašas. ²⁰ Mūsų tėvai garbindavo Dievą ant šito kalno, o jūs tvirtinate, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia jį garbinti.“ ²¹ Jėzus atsakė:

„Moterie, tikėk manimi,

jog ateis valanda,

kada garbinsite Tėvą

ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

²² Jūs garbinate, ko nepažįstate,

o mes garbiname, ką pažįstame,

nes išganymas ateina iš žydų.

²³ Bet ateis valanda ­ jau dabar ji yra, ­

kai tikrieji garbintojai

šlovins Tėvą dvasia ir tiesa.

Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.

²⁴ Dievas yra dvasia,

ir jo garbintojai

turi šlovinti jį dvasia ir tiesa.“

²⁵ Moteris jam sako: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Kristus) . Atėjęs jis mums viską paskelbs.“ ²⁶ Jėzus jai taria: „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!“

²⁷ Tuo metu sugrįžo jo mokiniai ir nusistebėjo, kad jis šnekučiuoja su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“ ²⁸ O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms: ²⁹ „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik jis nebus Mesijas?!“ ³⁰ Ir žmonės iš miesto ėjo pas jį. ³¹ Tuo tarpu mokiniai ėmė raginti: „Rabi, pasistiprink!“ ³² O jis atsiliepė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote.“ ³³ Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė jam valgyti?“ ³⁴ Bet Jėzus tarė:

„Mano maistas ­

vykdyti valią to, kuris mane siuntė,

ir baigti jo darbą.

³⁵ Argi jūs nesakote:

‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’?

Štai sakau jums:

pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus;

jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

³⁶ Jau pjovėjas uždarbį gauna

ir renkasi vaisių amžinajam gyvenimui,

kad lygiai džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas.

³⁷ Teisingai priežodis sako:

‘Vienas pasėja, kitas nupjauna.’

³⁸ Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus,

į kurį jūs neįdėjote darbo.

Kiti pasidarbavo,

o jūs įstojote į jų darbą.“

³⁹ Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi.“ ⁴⁰ Atėję samariečiai prašė jį pasilikti pas juos, ir jis ten pasiliko dvi dienas. ⁴¹ Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų. ⁴² O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas.“