²⁴ Jeremijas dar kreipėsi į visus žmones, ypač į visas moteris: „Klausykitės VIEŠPATIES žodžio, visi Judo žmonės, gyvenantys Egipto žemėje. ²⁵ Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas. ‘Jūs ir jūsų žmonos padarėte rankomis, ką pažadėjote lūpomis, būtent: ‘Mes tikrai tesėsime savo įžadus deginti smilkalus Dangaus karalienei ir aukosime jai liejamąsias atnašas.’ Trūks plyš laikykitės savo įžadų ir vykdykite savo sprendimus! ²⁶ Bet tada klausykitės VIEŠPATIES žodžio, visi Judo žmonės, gyvenantys Egipto žemėje. Štai prisiekiu savo didinguoju vardu, ­ sako VIEŠPATS, ­ kad niekas iš Judo žmonių visoje Egipto žemėje niekuomet nebesišauks mano vardo, sakydamas: ‘Kaip gyvas Viešpats DIEVAS!’ ²⁷ Štai budžiu aš prie jų nelaimei, o ne palaimai. Visi Judo vyrai Egipto žemėje žus nuo kalavijo ar bado ir bus išnaikinti. ²⁸ Tik mažas skaičius pabėgėlių nuo kalavijo sugrįš iš Egipto žemės į Judo kraštą. Visas Judo likutis, atėjusieji įsikurti Egipto žemėje, sužinos, kieno žodis įvyks ­ mano ar jų!’

²⁹ Štai jums ženklas, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kad bausiu jus šioje vietoje, idant suvoktumėte, jog tikrai įvyks mano žodžiai jūsų pražūčiai. ³⁰ Taip kalba VIEŠPATS: „Žiūrėkite! Atiduosiu Egipto karalių faraoną Hofrą jo gyvybės tykantiems priešams į rankas taip pat, kaip atidaviau Judo karalių Zedekiją į rankas jo mirtinam priešui Babilono karaliui Nebukadnecarui.“

¹ Pranašo Jeremijo žodis Nerijos sūnui Baruchui, kai jis užrašinėjo į knygą pranašavimus iš Jeremijo lūpų ketvirtais Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo metais: ² „Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, tau, Baruchai. ³ Kadangi tu sakei: ‘Vargas man! Mano kančią VIEŠPATS širdgėla pasunkino. Pavargau dejuodamas, atilsio sau rasti negaliu’, ­ ⁴ pasakysi jam, ­ taip kalba VIEŠPATS: ‘Žiūrėk! Griaunu, ką pastačiau, išraunu, ką pasodinau! Net visą kraštą! ⁵ O tu, tu lauki sau didelių dalykų? Nelauk jų! Žiūrėk, aš sukelsiu nelaimę viskam, kas mirtinga, bet tau paliksiu tavo gyvybę, kaip karo laimikį, kad ir kur tu eitum.’“

¹  VIEŠPATIES žodis Jeremijui apie tautas.

² Egiptui apie Egipto karaliaus faraono Nekojo kariuomenę, kuri stovėjo ties Karkemišu prie Eufrato ir kurią sumušė Babilono karalius Nebukadnecaras ketvirtais Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo metais.

³ Parenkite skydus ir priedangas!

Pirmyn į mūšį!

⁴ Žabokite žirgus!

Raiteliai, sėskite į balnus!

Šalmuoti rikiuokitės į gretas,

šveiskite ietis,

vilkitės šarvus!

⁵ Kodėl matau juos klaiko apimtus?

Jie traukiasi atgal!

Sutriuškintos galiūnų gretos,

jie bėga kiek įkabindami,

atgal nesidairydami.

Siaubas visur, ­ tai VIEŠPATIES žodis! ­

⁶ Greituolis neįstengia pabėgti,

galiūnas neįstengia pasprukti;

šiaurėje, prie Eufrato upės,

jie svirduliuoja ir krinta.

⁷ Kas ten tvinsta tarsi Nilas,

kieno vandenys tarsi patvinusios upės?

⁸ Egiptas tvinsta tarsi Nilas,

jo vandenys tarsi patvinusios upės.

Jis sako: „Pakilsiu ir apsemsiu žemę,

sunaikinsiu miestus ir jų gyventojus.“

⁹ Pirmyn, žirgai!

Riedėkite su įniršiu, vežimai!

Žygiuokite, galiūnai!

Kuše ir Pute, skydais nešini,

Ludo vyrai įtemptais lankais!

¹⁰ Tačiau ši diena ­ Viešpaties, Galybių DIEVO, atpildo diena, kai jis atmokės savo priešams. Kalavijas rys, bus pasotintas ir girtas nuo jų kraujo, nes Viešpats, Galybių DIEVAS, švenčia auką šiaurės krašte, prie Eufrato upės.

¹¹ Pasikelk į Gileadą ir pasiimk balzamo,

Egipte, mergele dukterie!

Veltui daugini vaistus;

išgijimo tau nėra!

¹² Tautos girdėjo apie tavo sugėdijimą,

tavo dejonės pripildė žemę,

nes galiūnas klupo prieš galiūną,

ir abu žuvo drauge.

¹³ VIEŠPATIES žodis pranašui Jeremijui apie tai, kad Babilono karalius puola Egipto kraštą.

¹⁴ Praneškite Egipte, paskelbkite Migdole,

paskelbkite Nofe ir Tachpanhese!

Sakykite: „Stok į gretas! Būk pasirengęs gintis!“

Kalavijas jau ryja visus aplink tave.

¹⁵ Kodėl pabėgo Apis?

Kodėl jūsų galingasis nesigynė?

Dėl to, kad VIEŠPATS jį parbloškė.

¹⁶ Jūsų daugybė svirduliavo ir krito,

sakydami vienas kitam:

„Stokimės! Grįžkime pas savuosius,

į savo gimtąjį kraštą,

šalin nuo nuožmaus kalavijo.“

¹⁷ Vadinkite Egipto faraoną pravarde ­

„Pagyrūnu, prasnaudusiu progą.“

¹⁸ „Kaip aš gyvas, ­ sako Karalius,

kurio vardas Galybių VIEŠPATS, ­

kaip tikrai Taboras yra tarp kalnų ir

kaip Karmelis ­ prie jūros,

taip tikrai tai įvyks.

¹⁹ Pasidaryk ryšulius tremčiai,

dukterie Egipte!

Nofas virs dykuma,

apleistas, be gyventojų.

²⁰ Egiptas­ puiki telyčia;

sparva iš šiaurės nutupia ant jos.

²¹ Net samdiniai jo gretose ­

kaip garde penėti veršiai.

Ir jie atsuko nugarą,

savo gretų negindami, drauge pabėgo,

nes jiems atėjo pavojaus diena,

užklupo bausmės laikas.

²² Jis šnypščia kaip šalin šliaužianti gyvatė,

nes galingai atžygiuoja jo priešai,

ateina prieš jį su kirviais kaip medžių kirtėjai.

²³ Jie iškirs jo mišką, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

nors jis ir būtų neįžengiamas,

nes jų daugiau negu skėrių,

jie nesuskaičiuojami.

²⁴ Sugėdinta bus duktė Egiptas,

atiduota į nagus tautai iš šiaurės.“

²⁵ Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, sako: „Ak! Aš nubausiu Nojo Amoną, Egiptą, jo dievus ir karalius, faraoną ir visus, kurie juo pasitiki. ²⁶ Aš atiduosiu juos į rankas tiems, kurie ieško jų gyvybės, į rankas Babilono karaliui Nebukadnecarui ir jo pareigūnams. Po to Egiptas bus vėl gyvenamas kaip senovėje“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

²⁷ „O tu, mano tarne Jokūbai, nebijok,

nenuogąstauk, Izraeli

nes, tikėk manimi, aš išgelbėsiu tave iš tolimosios vietos,

tavo palikuonis iš tremties krašto!

Tada Jokūbas sugrįš ir ras ramybę,

gyvens saugiai, ir nebus kam jo gąsdinti.

²⁸ Taigi tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

nes aš su tavimi!

Padarysiu galą visoms tautoms, kuriose tave išblaškiau,

bet tau galo nepadarysiu.

Tačiau ir nebausto tavęs nepaliksiu,

nuplaksiu tave pagal teisingą saiką.“

¹ VIEŠPATIES žodis Jeremijui apie filistinus, faraonui dar neužpuolus Gazos. ² Taip kalba VIEŠPATS:

„Žiūrėk! Vandenys atplūsta iš šiaurės,

jie taps šėlstančiu srautu,

apsems kraštą ir visa, kas jame,

miestą ir jo gyventojus.

Žmonės šauks,

visi krašto gyventojai klyks.

³ Jie girdi ristūnų kanopų dundesį,

vežimų bildesį ir ratų dardėjimą.

Tėvai nebesidairo, kur vaikai,

jie kaip be rankų

⁴ nuo dienos, kuri atėjo, kad būtų sunaikinti visi filistinai,

kad būtų atkirstas nuo Tyro ir Sidono jų paskutinis sąjungininkas.

Taip! VIEŠPATS sunaikina filistinus,

likutį iš Kaftoro pajūrio.

⁵ Gaza nupliko,

Aškelonas neteko žado.

O, jų galybės likučiai!

Kiek ilgai žalosite save?“

⁶ „Ak, VIEŠPATIES kalavijau!

Kiek ilgai nenurimsi?

Grįžk į savo makštis,

liaukis ir nurimk!“

⁷ Kaip gali jis nurimti,

jei VIEŠPATS davė jam įsakymą?

Prieš Aškeloną ir prieš pajūrį

jis pasiuntė jį.