1 VIEŠPATIES žodis Jeremijui apie tautas. 2 Egiptui apie Egipto karaliaus faraono Nekojo kariuomenę, kuri stovėjo ties Karkemišu prie Eufrato ir kurią sumušė Babilono karalius Nebukadnecaras ketvirtais Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo metais. 3 Parenkite skydus ir priedangas! Pirmyn į mūšį! 4 Žabokite žirgus! Raiteliai, sėskite į balnus! Šalmuoti rikiuokitės į gretas, šveiskite ietis, vilkitės šarvus! 5 Kodėl matau juos klaiko apimtus? Jie traukiasi atgal! Sutriuškintos galiūnų gretos, jie bėga kiek įkabindami, atgal nesidairydami. Siaubas visur, tai VIEŠPATIES žodis! 6 Greituolis neįstengia pabėgti, galiūnas neįstengia pasprukti; šiaurėje, prie Eufrato upės, jie svirduliuoja ir krinta. 7 Kas ten tvinsta tarsi Nilas, kieno vandenys tarsi patvinusios upės? 8 Egiptas tvinsta tarsi Nilas, jo vandenys tarsi patvinusios upės. Jis sako: „Pakilsiu ir apsemsiu žemę, sunaikinsiu miestus ir jų gyventojus.“ 9 Pirmyn, žirgai! Riedėkite su įniršiu, vežimai! Žygiuokite, galiūnai! Kuše ir Pute, skydais nešini, Ludo vyrai įtemptais lankais! 10 Tačiau ši diena Viešpaties, Galybių DIEVO, atpildo diena, kai jis atmokės savo priešams. Kalavijas rys, bus pasotintas ir girtas nuo jų kraujo, nes Viešpats, Galybių DIEVAS, švenčia auką šiaurės krašte, prie Eufrato upės. 11 Pasikelk į Gileadą ir pasiimk balzamo, Egipte, mergele dukterie! Veltui daugini vaistus; išgijimo tau nėra! 12 Tautos girdėjo apie tavo sugėdijimą, tavo dejonės pripildė žemę, nes galiūnas klupo prieš galiūną, ir abu žuvo drauge. 13 VIEŠPATIES žodis pranašui Jeremijui apie tai, kad Babilono karalius puola Egipto kraštą. 14 Praneškite Egipte, paskelbkite Migdole, paskelbkite Nofe ir Tachpanhese! Sakykite: „Stok į gretas! Būk pasirengęs gintis!“ Kalavijas jau ryja visus aplink tave. 15 Kodėl pabėgo Apis? Kodėl jūsų galingasis nesigynė? Dėl to, kad VIEŠPATS jį parbloškė. 16 Jūsų daugybė svirduliavo ir krito, sakydami vienas kitam: „Stokimės! Grįžkime pas savuosius, į savo gimtąjį kraštą, šalin nuo nuožmaus kalavijo.“ 17 Vadinkite Egipto faraoną pravarde „Pagyrūnu, prasnaudusiu progą.“ 18 „Kaip aš gyvas, sako Karalius, kurio vardas Galybių VIEŠPATS, kaip tikrai Taboras yra tarp kalnų ir kaip Karmelis prie jūros, taip tikrai tai įvyks. 19 Pasidaryk ryšulius tremčiai, dukterie Egipte! Nofas virs dykuma, apleistas, be gyventojų. 20 Egiptas puiki telyčia; sparva iš šiaurės nutupia ant jos. 21 Net samdiniai jo gretose kaip garde penėti veršiai. Ir jie atsuko nugarą, savo gretų negindami, drauge pabėgo, nes jiems atėjo pavojaus diena, užklupo bausmės laikas. 22 Jis[i1] šnypščia kaip šalin šliaužianti gyvatė, nes galingai atžygiuoja jo priešai, ateina prieš jį su kirviais kaip medžių kirtėjai. 23 Jie iškirs jo mišką, tai VIEŠPATIES žodis, nors jis ir būtų neįžengiamas, nes jų daugiau negu skėrių, jie nesuskaičiuojami. 24 Sugėdinta bus duktė Egiptas, atiduota į nagus tautai iš šiaurės.“ 25 Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, sako: „Ak! Aš nubausiu Nojo[i2] Amoną, Egiptą, jo dievus ir karalius, faraoną ir visus, kurie juo pasitiki. 26 Aš atiduosiu juos į rankas tiems, kurie ieško jų gyvybės, į rankas Babilono karaliui Nebukadnecarui ir jo pareigūnams. Po to Egiptas bus vėl gyvenamas kaip senovėje“, tai VIEŠPATIES žodis. 27 „O tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, nenuogąstauk, Izraeli nes, tikėk manimi, aš išgelbėsiu tave iš tolimosios vietos, tavo palikuonis iš tremties krašto! Tada Jokūbas sugrįš ir ras ramybę, gyvens saugiai, ir nebus kam jo gąsdinti. 28 Taigi tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, tai VIEŠPATIES žodis, nes aš su tavimi! Padarysiu galą visoms tautoms, kuriose tave išblaškiau, bet tau galo nepadarysiu. Tačiau ir nebausto tavęs nepaliksiu, nuplaksiu tave pagal teisingą saiką.“ | 
