²⁷ „Tikėk manimi, ateina dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai Izraelio namuose ir Judo namuose pasėsiu žmonių pasėlį ir gyvulių pasėlį. ²⁸ Kaip anuomet budėjau juos išraudamas, griaudamas, naikindamas, žlugdydamas ir siųsdamas pražūtin, taip budėsiu jų labui, kad atstatyčiau ir iš naujo pasodinčiau, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ ²⁹ Tomis dienomis žmonės nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, bet dantys atšipo vaikams!’ ³⁰ Ne! Kiekvienas mirs už savo paties kaltę: dantys atšips tam, kuris valgo rūgščias vynuoges.

³¹ Tikėkite manimi, ateina dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais. ³² Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmęs už rankos išvedžiau juos iš Egipto žemės. Nors aš buvau jų Valdovas, jie sulaužė mano Sandorą, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ ³³ Štai kokią Sandorą sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta. ³⁴ Tada nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: ‘Pažinkite VIEŠPATĮ!’ Visi, maži ir dideli, pažins mane, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu.“

³⁵ Taip kalba VIEŠPATS,

kuris duoda saulę, kad šviestų dieną,

įpareigoja mėnulį ir žvaigždes, kad šviestų nakčia,

kuris pažadina jūros bangų šniokštimą,

kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS:

³⁶ „Tik jei tie įstatai

pranyktų be mano valios, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

Izraelio palikuonys

amžinai liautųsi buvę tauta mano akyse.“

³⁷ Taip kalba VIEŠPATS:

„Tik jei aukštybėse dangūs bus išmatuoti

ar gelmėse žemės pamatai ištirti,

aš atmesiu visus Izraelio palikuonis dėl visa,

ką jie yra padarę, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

³⁸ Tikėk manimi, ateina dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai VIEŠPATIES miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto ligi Kampo vartų. ³⁹ Matavimo virvė sieks dar toliau: tiesiai iki Garebo kalvos, o paskui pasuks Gojos link. ⁴⁰ O visas lavonų ir pelenų slėnis, visi šlaitai viršum Kidrono slėnio, iki pat Arklių vartų kampo rytų pusėje, bus pašvęsti VIEŠPAČIUI. Miestas niekuomet nebebus nuniokotas ar sunaikintas.“

¹ Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis dešimtais Judo karaliaus Zedekijo metais, kurie buvo aštuoniolikti Nebukadnecaro metai. ² Tuo metu Babilono karaliaus kariuomenė buvo apgulusi Jeruzalę, o pranašas Jeremijas įkalintas Judo karaliaus rūmų sargybos būste; ³ jį ten buvo įkalinęs Judo karalius Zedekijas. Karalius sakė: „Kaip tu drįsti pranašauti: ‘Štai ką sako VIEŠPATS. Tikėk manimi, šį miestą atiduosiu Babilono karaliui; jis užims jį. ⁴ Nė Judo karalius Zedekijas neištrūks iš chaldėjų nagų, nes jis bus tikrai atiduotas Babilono karaliui į rankas. Veidas į veidą su juo susitiks, akis į akį su juo matysis. ⁵ Zedekijas bus išvarytas į Babiloną. Ten jis liks, kol aš juo pasirūpinsiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Kovodami su chaldėjais, jūs negalite laimėti’!“

⁶ Jeremijas atsakė: „Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ⁷ ‘Žiūrėk! Tavo dėdės Šalumo sūnus Hanamelis ateis pas tave su prašymu: ‘Nusipirk mano lauką Anatote, nes turi giminaičio teisę jį atpirkti.’“ ⁸ Ir, kaip VIEŠPATS buvo sakęs, mano pusbrolis Hanamelis atėjo pas mane į sargybos būstą ir tarė man: ‘Prašom pirkti mano lauką Anatote, Benjamino žemėje, nes, būdamas artimiausias giminaitis, tu turi paveldėjimo ir atpirkimo teisę. Nusipirk jį.’ Tuomet aš supratau, kad tai buvo tikrai VIEŠPATIES žodis. ⁹ Taigi aš ir nusipirkau lauką Anatote iš savo pusbrolio Hanamelio, atsverdamas jam pinigus ­ septyniolika sidabro šekelių.

¹⁰ Sudarius pirkimo sutartį ir uždėjus antspaudą, pasišaukiau liudytojus ir atsvėriau sidabrą svarstyklėmis. ¹¹ Tada paėmiau pirkimo sutartį ­ užantspauduotąją, apimančią sutartį bei sąlygas, bei atvirąją ­ ¹² ir, matant mano pusbroliui Hanameliui, visiems pirkimo sutartį pasirašiusiems liudytojams ir visiems judėjams, kuriems tuo metu pasitaikė būti sargybos būste, įdaviau ją Machsėjos sūnaus Nerijos sūnui Baruchui.

¹³ Jų akivaizdoje daviau Baruchui šį įpareigojimą: ¹⁴ ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Paimk šias sutartis ­ tai yra užantspauduotąją pirkimo sutartį ir atvirąją ­ ir įdėk jas į molinį indą, kad ilgai išliktų, ¹⁵ nes taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Namai, dirvos ir vynuogynai bus vėl perkami šitame krašte!’“

¹⁶ Pirkimo sutartį įdavęs Nerijos sūnui Baruchui, meldžiausi VIEŠPAČIUI: ¹⁷ ‘Ak, Viešpatie DIEVE! Žiūrėk! Tu padarei dangus ir žemę didžia savo galybe, savo pakelta ranka. Nėra tau negalimo dalyko! ¹⁸ Tu lydi ištikima meile iki tūkstantosios kartos ir atmoki už tėvų kaltę pilnu saiku jų vaikams. Tu didis ir galingas Dievas, kurio vardas ­ Galybių VIEŠPATS, ¹⁹ didis užmoju ir galingas darbais, kurio akys atviros visam, ką mirtingieji žmonės daro, kad atlygintum kiekvienam žmogui pagal jo elgesį ir jo darbų vaisius! ²⁰ Tu parodei ženklų bei stebuklų Egipto žemėje ir dabar tebedarai Izraelyje bei žmonijoje. Laimėjai sau vardą, kurį dabar turi! ²¹ Tu išvedei savo tautą Izraelį iš Egipto ženklais ir stebuklais, galinga ranka, nenugalima galybe ir didžiu klaiku. ²² Atidavei jiems šį kraštą, kaip buvai priesaika pažadėjęs jų tėvams, kraštą, plūstantį pienu ir medumi. ²³ Jie atėjo ir paveldėjo jį, bet tavo balso neklausė ir tavo Įstatymo nesilaikė. Ką buvai jiems įsakęs daryti, to jie nedarė. Todėl tu siuntei jiems visą šitą nelaimę.

²⁴ Žiūrėk! Apgulos pylimai jau parengti miestui paimti. Dabar per kalaviją, badą ir marą miestas jau yra jį puolančių chaldėjų rankose. Kuo grasinai, tai ir įvyko. Tikrai tu tai matai! ²⁵ Tačiau man sakei: ‘Nusipirk lauką, užmokėk už jį, pasikviesk liudytojus!’ ­ nors miestas jau chaldėjų rankose!’“

²⁶ Tada Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²⁷ „Štai aš ­ VIEŠPATS, visos žmonijos Dievas! Argi yra man kas neįmanoma?“ ²⁸ Todėl taip kalba VIEŠPATS: „Tikėk manimi, atiduosiu tą miestą į rankas chaldėjams ir Babilono karaliui Nebukadnecarui, kad jisai jį paimtų. ²⁹ Kariaujantys su šiuo miestu chaldėjai įsiverš, padegs miestą, pavers pelenais jį drauge su namais, ant kurių stogų buvo deginami smilkalai Baalui ir aukojamos liejamosios atnašos svetimiems dievams, kad mane supykdytų. ³⁰ Juk ir izraelitai, ir judėjai nuo jaunystės tedarė vien tai, kas pikta mano akyse. Tikrai izraelitai tik pykdė mane savo rankų darbais, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ ³¹ Šis miestas nuo įkūrimo ligi šios dienos kėlė man pyktį ir įniršį, todėl turiu jį pašalinti iš savo akių ³² už visas blogybes, kurias padarė, kad pykdytų mane, izraelitai ir judėjai ­ jie, jų karaliai, didžiūnai, kunigai, pranašai, Judo ir Jeruzalės gyventojai. ³³ Nugarą jie man atsuko, o ne veidą! Nors mokiau juos be perstojo ir primygtinai, jie nei klausė, nei priėmė pamokymo. ³⁴ Anaiptol, jie suteršė Namus, kurie vadinami mano vardu, pasistatydami juose savo bjaurius stabus. ³⁵ Jie pastatė Baalo kauburių aukurus Ben Hinomo slėnyje, kad turėtų kur aukoti savo sūnus ir dukteris Molechui ir užtrauktų Judui nuodėmę, nors aš to jiems niekada neįsakiau. Man nė į galvą neatėjo, kad jie darytų tokias baisybes!“

³⁶ Todėl dabar taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie šį miestą, kuris, kaip jūs sakote, kalaviju, badu ir maru atiduodamas Babilono karaliui į rankas: ³⁷ „Štai surinksiu juos iš visų kraštų, į kuriuos buvau išblaškęs savo pykčiu, įniršiu ir didžiu užsidegimu. Parvesiu juos į šią vietą ir čia saugiai apgyvendinsiu. ³⁸ Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas. ³⁹ Vieną širdį ir vieną kelią duosiu jiems, kad jie mane visuomet garbintų savo pačių labui, o po jų ­ savo vaikų gerovei. ⁴⁰ Sudarysiu su jais amžiną Sandorą, niekuomet nuo jų nenusigręšiu ir nesiliausiu daryti jiems gera. Į širdį jiems įdiegsiu pagarbą man, kad jie nuo manęs nesigręžtų. ⁴¹ Džiaugsiuosi jais, man bus džiugu daryti jiems gera; visa savo širdimi ir siela atsodinsiu juos tvirtai šitame krašte.“

⁴² Juk taip kalba VIEŠPATS: „Kaip siunčiau visą šią baisią nelaimę tai tautai, taip siųsiu jiems visa gera, kurį jiems pažadu. ⁴³ Vėl bus perkami laukai šitame krašte, apie kurį sakote: ‘Tai apleisti tyrai, be žmonių ir gyvulių, atiduoti chaldėjams į rankas.’ ⁴⁴ Kai sugrąžinsiu jų tremtinius, laukai bus perkami už pinigus, pirkimo sutartys sudaromos ir užantspauduojamos, kviečiami liudytojai Benjamino žemėje, Jeruzalės priemiesčiuose, Judo miestuose, kalnynų, Šefelos ir Negebo miestuose“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.