11 Drebėkite, nerūpestingosios! Baisėkitės, patenkintosios savimi! Išsirenkite nuogai, tik strėnas prisidenkite juosta, 12 muškitės sau į krūtinę dėl gražiųjų laukų, dėl derlingųjų vynmedžių, 13 dėl mano tautos žemės, kuri apžels erškėčiais ir usnimis, dėl visų namų, nesitveriančių džiaugsmu išdidžiai besilinksminančiame mieste. 14 Rūmai liks ištuštėję, o triukšmingasis miestas bus tuščias. Tvirtovės kalnas ir sargybos bokštas amžiams pavirs dykviete, smagia vieta laukiniams asilams, ganykla kaimenėms. 15 Bet kai tik iš aukštybių Dvasia bus išlieta ant mūsų, dykuma virs sodais, o sodai suvešės kaip miškas. 16 Tada dykumoje apsigyvens teisingumas, o teisumas įsikurs soduose. 17 Teisumo poveikis bus taika, o teisumo vaisius ramybė ir apsauga, tverianti amžiais. 18 Mano tauta gyvens taikos buveinėje, saugiuose namuose, ramiose gyvenvietėse, | 
