¹² Todėl taip sako Izraelio Šventasis:

„Kadangi šį žodį atmetate,

kliaujatės ir viliatės jėga ir apgaule,

¹³ ši jūsų kaltė jums bus

kaip pralaužtas plyšys aukštame mūre.

Platėdamas nuo viršaus iki pamatų,

plyšys sugniuždo mūrą staiga, akimoju.

¹⁴ Jis subyra it ąsotis,

kurį puodžius taip negailestingai sudaužo,

jog tarp trupinių nerasi nė šukės

žarijoms pasižerti iš židinio

ar vandeniui pasisemti iš tvenkinio.“

¹⁵ Viešpats DIEVAS, Izraelio Šventasis, šitaip sako:

„Grįžimu ir atsidavimu būsite išgelbėti;

ramybė ir pasitikėjimas ­ jūsų jėga.“

Bet jūs to nenorėjote!

¹⁶ „Ne! ­ tarėte jūs. ­ Mes pabėgsime ant žirgų!“

Puiku, bėkite!

„Mes nuskriesime ristūnais!“

Jūsų persekiotojų žirgai bus eiklesni!

¹⁷ Tūkstantis drebės, kai vienas pagrasys.

Kai grasys penki, visi šoksite bėgti ir bėgsite tol,

kol jūsų likutis taps kaip vėliavakotis ant kalno,

kaip ženklas ant kalvos.

¹⁸ Vis dėlto VIEŠPATS delsia,

norėdamas parodyti jums malonę;

vis dėlto jis pakils,

norėdamas jums atleisti,

nes VIEŠPATS yra teisingumo Dievas.

Palaiminti visi, kurie pasitikėdami jo laukia!

¹⁹ O, Siono tauta! Tau, gyvenančiai Jeruzalėje, nebereikės daugiau verkti! Jis bus maloningas tau, kai šauksiesi jo pagalbos, jis atsilieps, kai tik išgirs tave. ²⁰ VIEŠPATS duos jums duonos, kurios jums reikia, ir vandens, kurio trokštate. Daugiau nebesislėps tavo Mokytojas, ir savo akimis jį regėsi. ²¹ Jeigu nuklysi nuo kelio į dešinę ar į kairę, girdėsi jo balsą už nugaros tau sakantį: „Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ ²² Laikysi netyrais savo sidabruotus stabus ir savo auksuotas statulas, mesi juos šalin it nešvarius skudurus, tardamas: „Lauk iš čia!“

Būsima Siono gerovė

²³ Tuomet jis duos lietaus pasėliams, kai tik pasėsi sėklą dirvoje. Kviečiai, pribrendę dirvoje, bus maistingi ir gausūs. Plačiose ganyklose tą dieną ganysis tavo galvijai. ²⁴ Jaučiai ir asilai, padedą įdirbti laukus, gaus ėsti sūdyto pašaro, jiems pažerto bertuve ir šake. ²⁵ Visur ­ ant aukštų kalnų, ant didelių kalvų ­ sruvens vandens pilni upeliai. Didžiųjų žudynių dieną, kai bokštai grius, ²⁶ mėnulio šviesa bus tokia šviesi kaip saulės, o saulės šviesa bus septyniskart šviesesnė, kaip septynių dienų šviesa. Tą dieną VIEŠPATS aptvarstys savo tautos žaizdą, išgydys mėlynes, padarytas jo smūgių.

Dievas nubaus Asiriją

²⁷ Žiūrėk! VIEŠPATIES vardas ateina iš toli,

degdamas rūstybe,

ant žemę gaubiančių debesų!

Jo lūpos pilnos pykčio,

o liežuvis ­ it viską ryjanti ugnis.

²⁸ Jo alsavimas kaip potvynis kalnų upelio,

staiga apsėmęs iki kaklo,

vėtys tautas pražūtingu rėčiu

ir pažabos tautų nasrus apgaulingais žąslais,

vedančiais iš teisingo kelio.

²⁹ O jūs giedosite giesmes kaip tą naktį, kai švenčiama šventė, džiaugsitės iš širdies it maldininkai, fleitos garsų lydimi, žengiantys į VIEŠPATIES kalną, į Izraelio Uolą. ³⁰ Pakels didingą savo balsą VIEŠPATS, parodys savo rankos triuškinantį smūgį šėlstančiu įniršiu, ryjančia ugnies liepsna, liūtimi, audra ir kruša. ³¹ Asirai bus apimti siaubo, girdėdami VIEŠPATIES balsą ir lazda mušami. ³² Kas kartą, kai jiems kirs bausmės rykštė, kuria plaks juos VIEŠPATS, dundės būgnai ir skambės lyros. Grakščiu šokio judesiu jis kovoja su asirais! ³³ Seniai jau sukrautas laužas, karaliui skirtas; tas laužas aukštas ir platus. Ugnies daug ir malkų krūva; VIEŠPATIES alsavimas kaip sieros upė jį padega.

¹ Vargas tiems, kurie leidžiasi į Egiptą

pagalbos ieškoti,

ir kliaujasi žirgais,

kurie pasitiki vežimais, nes jų daug,

ir raiteliais, nes jų pulkai stiprūs,

tačiau į Izraelio Šventąjį nekelia akių,

nesitaria su VIEŠPAČIU!

² Bet juk ir jis išmintingas!

Jis sukėlė nelaimę

ir savo žodžių neatsiėmė!

Jis pakils prieš nedorėlių namus

ir prieš tuos, kurie padeda piktadariams.

³ Egiptiečiai ­ žmonės, o ne Dievas,

jų žirgai ­ kūnas, o ne dvasia.

VIEŠPATS tik išties savo ranką,

ir gynėjas parpuls, o drauge su juo kris jo ginamasis;

juodu abu kartu pražus.

⁴ VIEŠPATS taip man kalbėjo:

„Kaip liūtas ar liūtukas urzgia dėl savo grobio

ir, susirinkus prieš jį būriui piemenų,

nei išsigąsta jų šauksmų,

nei dreba dėl jų daromo triukšmo,

taip ir Galybių VIEŠPATS nužengs kovoti

ant Siono kalno, ant kalvos.

⁵ Kaip sparnus išskėtę paukščiai gina jauniklius,

taip Galybių VIEŠPATS gins Jeruzalę,

saugos ir vaduos, globos ir gelbės ją.

⁶ Sugrįžkite pas jį, Izraelio vaikai, pas tą, kurį taip giliai įžeidėte! ⁷ Tą dieną kiekvienas jūsų atmes su panieka sidabro ir aukso stabus, kurių prisidarėte savo nuodėmingomis rankomis.

Asirijos žlugimas

⁸ Asiras kris nuo kalavijo, kuris bus ne žmogaus;

ne žmogaus kalavijas jį parblokš.

Jis bėgs nuo kalavijo,

o jo jauni kariai eis lažą.

⁹ Jo uola iš baimės pasitrauks,

o jo didžiūnai paklaikę paliks vėliavas. ­

Tai žodis VIEŠPATIES, kurio liepsna Sione,

o žaizdras Jeruzalėje!

¹ Tada karalius viešpataus pagal teisumą,

didžiūnai valdys pagal teisingumą.

² Kiekvienas jų bus pastogė nuo vėjo,

prieglobstis nuo audros.

Jie bus lyg vandens srovės dykumoje,

lyg milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje.

³ Akys tų, kurie mato, nebus užmerktos,

ausys tų, kurie girdi, bus klusios.

⁴ Silpnadvasių širdis išmoks suprasti,

švepluojančiųjų liežuvis kalbės be vargo ir aiškiai.

⁵ Paikasis nebebus laikomas pagarbos vertu,

sukčiaus niekas nebevadins garbingu.

⁶ Paikasis kalba vien kvailystes,

jo širdis pilna piktų sumanymų:

nedorai elgtis, klaidingai kalbėti prieš VIEŠPATĮ,

alkano nepapenėti, ištroškusiam vandens nepaduoti.

⁷ Sukčiaus suktybės ­ blogos;

jis vis galvoja, ką pikta padaryti,

kaip melu vargšus prapultin įstumti,

neleisti beturčiams teisybės ieškoti.

⁸ O kilnusis visados ieško gero,

dėl gerų siekių deda galvą.

Jeruzalės moterys

⁹ Kelkitės, nerūpestingosios moterys,

ir išgirskite mano balsą!

Dukterys, pasitikinčios savimi,

atidžiai klausykitės mano žodžio!

¹⁰ Dabar jūs patenkintos savimi,

bet ateinančiais metais drebėsite.

Vynuogių rinkimo nebus, o pjūtis bus be derliaus!

¹¹ Drebėkite, nerūpestingosios!

Baisėkitės, patenkintosios savimi!

Išsirenkite nuogai,

tik strėnas prisidenkite juosta,

¹² muškitės sau į krūtinę dėl gražiųjų laukų,

dėl derlingųjų vynmedžių,

¹³ dėl mano tautos žemės,

kuri apžels erškėčiais ir usnimis,

dėl visų namų, nesitveriančių džiaugsmu

išdidžiai besilinksminančiame mieste.

¹⁴ Rūmai liks ištuštėję,

o triukšmingasis miestas bus tuščias.

Tvirtovės kalnas

ir sargybos bokštas amžiams pavirs dykviete,

smagia vieta laukiniams asilams,

ganykla kaimenėms.

¹⁵ Bet kai tik iš aukštybių Dvasia bus išlieta ant mūsų,

dykuma virs sodais,

o sodai suvešės kaip miškas.

¹⁶ Tada dykumoje apsigyvens teisingumas,

o teisumas įsikurs soduose.

¹⁷ Teisumo poveikis bus taika,

o teisumo vaisius ­ ramybė ir apsauga,

tverianti amžiais.

¹⁸ Mano tauta gyvens taikos buveinėje,

saugiuose namuose, ramiose gyvenvietėse,

¹⁹ bet miškas nugrims į pražūtį,

o miestas bus baisiai nuniokotas.

²⁰ Laimingi jūs, kai galite sėti prie kiekvienos upės,

kai galite savo asilams ir jaučiams leisti laisvai bėgioti!

¹ Vargas tau, niokotojau,

kad pats nebuvai nuniokotas,

tau, klastingasis išdavike,

kad pats netapai klastos auka!

Kai baigsi niokoti, pats būsi nuniokotas,

kai pailsi klastauti, pats tapsi klastos auka.

² VIEŠPATIE, būk maloningas mums,

nes tavimi viliamės!

Būk kas rytą mus gelbstinti ranka,

mūsų išgelbėjimas, atėjus pavojui!

³ Nuo sąmyšio ūžesio bėga gentys,

kai tu pakyli, tautos sklaidosi į visas puses.

⁴ Žmonės šluoja grobį, kaip šluojami skėriai;

tarsi žiogai jie šoka imti grobio.

⁵ VIEŠPATS prakilnus; jis gyvena aukštybėse,

Sioną pripildo teisingumo ir teisumo.

⁶ Tai, kas jo laikams teikia patvarumą,

lobiai, kurie išgelbsti,

yra išmintis ir pažinimas.

Baimė VIEŠPATIES yra jo turtas!

⁷ Štai Arielio žmonės vaitoja gatvėse,

Salemo pasiuntiniai graudžiai verkia.

⁸ Vieškeliai visur tušti,

nebėra, kas jais keliautų.

Sandoros sulaužytos, liudytojai paniekinti,

tačiau dėl to niekas nesisieloja.

⁹ Džiūsta iš liūdesio šalis,

iš gėdos vysta Libanas,

Šaronas yra lyg dykuma,

Bašanas ir Karmelis numetė lapus.