¹¹ Juk šventintojas ir šventinamieji ­ visi kyla iš vieno. Todėl jis nesigėdija juos vadinti broliais; ¹² jis sako:

Aš paskelbsiu tavo vardą savo broliams,

susirinkime tave šlovinsiu giesme.

¹³ Ir vėl:

Aš juo pasitikėsiu.

Ir vėl:

Štai aš ir vaikai,

kuriuos davė man Dievas.

¹⁴ Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir jis lygiomis juos prisiėmė, idant mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią, ¹⁵ ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją. ¹⁶ Juk iš tiesų jam rūpėjo ne angelai, o Abraomo palikuonys. ¹⁷ Todėl jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis kunigas ir galėtų permaldauti už tautos nuodėmes. ¹⁸ Pats iškentęs gundymus, jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi.