¹ Tuomet jis atvedė mane prie rytinių vartų. ² Žiūriu, Izraelio Dievo Šlovė artinasi iš rytų, jos ūžesys kaip šniokštimas galingų vandenų, ir žemė spindi nuo jo Artumo. ³ Regėjimas, kurį mačiau, buvo kaip regėjimas, kurį buvau matęs, kai jis atėjo sunaikinti miesto, ir kaip regėjimas, kurį buvau matęs prie Kebaro upės. Puoliau veidu žemėn. ⁴ VIEŠPATIES Šlovei įžengus į šventyklą pro rytų vartus, ⁵ dvasia pakėlė mane ir nuvedė į vidinį kiemą. Žiūriu, šventykla sklidina VIEŠPATIES Šlovės.

⁶ Vyrui stovint šalia manęs, išgirdau kažką kalbant man iš šventyklos. ⁷ Man buvo sakoma: „Žmogau, tai ir mano sosto vieta, ir vieta mano kojų padams. Amžiais čia gyvensiu tarp Izraelio žmonių. Izraelio namai nebeterš daugiau mano šventojo vardo ­ nei jie, nei jų karaliai savo kekšavimu ir savo karalių lavonais, jiems mirus.