¹ Tuomet jis parvedė mane prie šventyklos išorinių vartų rytiniame pakraštyje; jie buvo uždaryti. ² VIEŠPATS tarė man: „Šie vartai liks uždaryti. Jie nebus atidaryti! Niekas pro juos neįeis, nes VIEŠPATS, Izraelio Dievas, įėjo pro juos; jie liks uždaryti. ³ Vien vadas, kadangi jis vadas, galės juose sėstis ir valgyti duoną VIEŠPATIES akivaizdoje. Jis įeis pro vartų prieangį ir išeis tuo pačiu keliu.“

⁴ Tuomet jis nuvedė mane pro šiaurinius vartus prie šventyklos priekio. Pažvelgiau ir štai! VIEŠPATIES Šlovės buvo sklidina VIEŠPATIES šventykla. Parpuoliau veidu žemyn. ⁵ VIEŠPATS man tarė: „Žmogau, įsidėk sau į širdį, gerai įsižiūrėk akimis ir atidžiai įsiklausyk ausimis visa, ką tau pasakysiu apie visus VIEŠPATIES Namų įstatus bei įstatymus. Gerai įsidėmėk, kam leidžiama įeiti į Namus ir kas neturi būti įleidžiamas į šventyklą. ⁶ Sakyk maištininkams Izraelio namams: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. O Izraelio namai, gana jums visų jūsų bjauriųjų nusikaltimų! ⁷ Gausinate jų, įvesdami neapipjaustytos širdies ir neapipjaustyto kūno svetimtaučius, kad jie lankytųsi mano šventykloje, suteršdami mano Namus, kai jūs aukojate man peną ­ taukus ir kraują. Sulaužėte mano Sandorą savo bjauriaisiais nusikaltimais. ⁸ Užuot patys prižiūrėję mano šventąsias atnašas, jūs paskyrėte svetimtaučius, kad už jus jie prižiūrėtų mano šventyklą.’“

⁹ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Joks neapipjaustytos širdies ir neapipjaustyto kūno svetimtautis neįeis į mano šventyklą, net joks svetimtautis, gyvenantis tarp izraelitų. ¹⁰ Tik levitai, nors jie, izraelitams klaidžiojant paskui savo stabus, pasitraukė toli nuo manęs ir turėjo priimti bausmę už savo kaltę, ¹¹ bus mano šventyklos tarnai. Jie bus paskirti šventyklos vartams prižiūrėti ir šventykloje tarnauti; jie skers deginamąsias atnašas bei aukas žmonėms ir jiems patarnaus. ¹² Kadangi jie tarnavo žmonėms jų stabų akivaizdoje ir buvo Izraelio namų kaltės priežastis, aš pakėliau prieš juos savo ranką, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ ir jie turės priimti bausmę už savo kaltę. ¹³ Jie nesiartins prie manęs tarnauti kaip kunigai, nesiartins nė prie mano šventųjų atnašų ­ švenčiausių dalykų, bet turės priimti gėdą už bjauriuosius nusikaltimus, kuriuos darė. ¹⁴ Tačiau paskirsiu juos prižiūrėti šventyklą, kad atliktų visą jos ruošą ir darytų visa, kas reikalinga.

Kunigai

¹⁵ O Levio giminės kunigai, Cadoko palikuonys, ištikimai rūpinęsi mano Šventykla izraelitams nuklydus nuo manęs, artinsis prie manęs, kad man tarnautų; jie stosis mano akivaizdoje aukoti taukus ir kraują, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ ¹⁶ Vien jie eis į mano šventyklą, vien jie artinsis prie mano stalo man tarnauti ir rūpinsis mano tarnyste. ¹⁷ Įeidami pro vidinio kiemo vartus, jie vilkės lininiais drabužiais, o tarnaudami prie vidinio kiemo vartų ar šventykloje, nesirengs jokiu vilnoniu apdaru. ¹⁸ Ant galvos jie dėvės lininius turbanus, ant strėnų vilkės apatiniais iš lino ir nesijuos diržu, kad neprakaituotų. ¹⁹ Išeidami į vidinį kiemą, pas žmones vidiniame kieme, jie nusivilks drabužius, kuriuos vilkėjo tarnaudami, ir padės juos šventyklos kambariuose; tuomet apsivilks kitais drabužiais, kad savo drabužiais nepašventintų žmonių^[i1]. ²⁰ Galvos jie nesiskus, bet ilgų plaukų neaugins, tik apkarpys savo galvos plaukus. ²¹ Kunigas, kai turės eiti į vidaus kiemą, negers vyno. ²² Našlės ar atleistos moters jie sau žmona neims ir ims tik mergelę iš Izraelio namų palikuonių arba našlę, kuri yra kunigo našlė. ²³ Jie mokys mano tautą, kaip skirti šventa ir nešventa, rodys jiems, kaip atskirti tai, kas švaru, ir tai, kas nešvaru. ²⁴ Kilus ginčui, vien jie bus teisėjai ir spręs jį pagal mano nuostatus. Jie saugos mano įstatymus bei įstatus visose mano šventėse ir švęs mano šabus.

²⁵ Jie neis prie numirėlio, kad nesusiterštų. Mirus tėvui ar motinai, sūnui ar dukteriai, broliui ar netekėjusiai seseriai, jiems leista susiteršti. ²⁶ Atskaičiavęs septynias dienas po apsivalymo, jis bus švarus. ²⁷ Tą dieną, kai eis į šventyklą, į vidinį kiemą tarnauti šventykloje, jis turės paaukoti atnašą už nuodėmę, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

²⁸ Jie gaus paveldą, o jų paveldas ­ aš; jūs neduosite jiems nuosavybės Izraelyje, aš ­ jų nuosavybė. ²⁹ Jie valgys javų atnašas, atnašas už nuodėmę, atnašas už kaltę; visa, kas Izraelyje paaukota, priklausys jiems. ³⁰ Visų pirmagimių ir visų jūsų dovanų, visų jūsų atnašų pirmienos priklausys kunigams. Ir pirmienas savo tešlos jūs duosite kunigams, idant palaima nužengtų ant jūsų namų. ³¹ Kunigai nevalgys nudvėsusio ar žvėrių sudraskyto paukščio ar galvijo mėsos.